Šiemet minimos Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo, pirmojo vado ir ideologo,
iškilaus Tautos sūnaus Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės.
Įvertindamas tai, kad ši istorinė asmenybė ypatingai pasižymėjo stiprindama
Lietuvos gynybinius pajėgumus, šiam tikslui su bendraminčiais įsteigdama
Lietuvos šaulių sąjungą ir savo lėšomis apginkluodama pirmuosius organizacijos
narius, iki pat savo mirties puoselėjo kultūrinę, sportinę, švietėjišką ir ideologinę
organizacijos raidą, Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. paskelbė Vlado Pūtvio-
Putvinskio metais.
Simboliška, kad vienu iš Lietuvos kontržvalgybos kūrėjų laikomo J.
Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės pelenai į miestą, kuriame buvo įvykdytas ir po
šimto metų ypatingos svarbos visos šalies raidai ir ateičiai nepraradęs žygis,
pargabenti šiemet, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį. Šio
istoriškai svarbaus įvykio, sukūrusio prielaidas Lietuvos ekonominei
nepriklausomybei, proga LR Seimas 2023-uosius yra paskelbęs Klaipėdos krašto
metais.
1923 metų sausį Klaipėdoje įvyko ginkluotas sukilimas, kai apie 1100
Lietuvos savanorių sausio 10-osios naktį pradėjo karinę operaciją, siekdami
susigrąžinti uostamiestį. Tikslingai suplanuota operacija pavyko 1923 metų
sausio 15 dienos naktį. Po jėga iškovotų paliaubų, 1923 metų vasario 16
dieną Ambasadorių konferencijoje buvo priimtas sprendimas Klaipėdos
kraštą prijungti prie Lietuvos. Jonas Polovinskas-Budrys, būdamas vos
trisdešimt trejų metų prisiėmė riziką vykdyti užduotį, kai kiti Lietuvos karininkai
svyravo. Jis sugebėjo suburti karius, šaulius ir savanorius ir tinkamai vadovavo
Ypatingo paskyrimo rinktinei, kurią sudarė daugiau kaip tūkstantis asmenų. Tai ir
lėmę operacijos sėkmę.
Lietuvos šauliai vadovaujasi šūkiu: Tėvynės labui! Jonas Polovinskas-
Budrys būtent gyveno ir dirbo mūsų valstybei. Jau po sukilimo, 1925-aisiais J.
Polovinskas-Budrys palieka Klaipėdos gubernatoriaus pareigas, kurį laiką dar
pagyvena Klaipėdoje ir 1926-aisiais yra pakviečiamas į Kauną, o jau nuo
1928-ųjų pereina į konsulinę tarnybą, tampa konsulu Karaliaučiuje. 1936-
aisiais J. Polovinskas-Budrys persikelia į Niujorką ir eina generalinio konsulo
pareigas.
J. Polovinsko Budrio žmona Regina Kašubaitė Budrienė kilusi iš
Marijampolės apskrites Liudvinavo miestelio, iš garsios Kašubų giminės,
auginusios pasaulinio garso skulptorių Vytautą Kašubą. Ji – garsaus lietuvių
išeivijos skulptoriaus V. Kašubos, sesuo. Tarp gausybės darbų JAV, Kanadoje,
Vytauto Kašubos sukurtas paminklas kunigaikščiui Gediminui puošia Vilniaus
Katedros aiškštę. ( paminklo pastatymu Lietuvoje rūpinosi iškili kultūros
mecenatė, neįkainojamą išeivijos menininkų palikimą padovanojusi Lietuvai,
rugsėjo 19 d. palaidota Beatričė Kleizaitė Vasaris)
R. Kašubaitė Budrienė baigusi Marijampolės gimnazijos keturias klases
įsidarbino Žvalgybos, vėliau Kontržvalgybos skyriaus kanceliarijoje. Išlikę
dokumentai rodo, kad etatinė žvalgė R.Kašubaitė-Budrienė Klaipėdos krašte, kai jį
dar valdė Prancūzijos legionieriai, iš tikrųjų vykdė atsakingas valstybės užduotis.
Jono Polovinsko Budrio ir Reginos Budrienės palaikai iš Čikagos pargabenti
į Lietuvą. Perlaidojimo ceremonijos pirmoji diena – Kaune, Vytauto Didžiojo
karo muziejaus sodelyje. Garbūs svečiai, Prezidento vyriausiasis patarėjas
Kęstutis Budrys, istorikas dr. Simonas Jazavita, valstybės saugumo
departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika, Lietuvos
kariuomenės pulkininkas leitenantas, Lietuvos šaulių Sąjungos vado
pavaduotojas Gediminas Latvys, savivaldybės atstovai, kalbėjo apie šimtmetį
menančius istorinius įvykius ir iškilias asmenybes, kurių dėka turime laisvą
Lietuvą ir Klaipėdos kraštą. Į iškilmingą palaikų perlaidojimo ceremoniją
atvyko Kašubų, Budrių palikuonys. JAV, Čikagoje, Ilinojaus valstijose
gyvena prof. dr. Rima Kašubaitė Binder, Vytauto Kašubos dukterėčia. Rima
Kašubaitė-Binder – Lietuvos universitetų moterų asociacijos Vakarų
Amerikos skyriaus pirmininkė, mokslininkė, daugelio organizacijų vadovė,
aktyviai dalyvaujanti kultūrinėje veikloje. P. R.Kašubaitė-Binder kartu su J
Budrio sūnaus šeima daug laiko ir pastangų padėjo rengiantis palaikų
perlaidojimui.
Urnos su vieno iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių,
Klaipėdos krašto gubernatoriaus, konsulo Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos
Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikų pelenais iškilmingos ceremonijos metu
perlaidotos senosiose Klaipėdos miesto kapinėse Skulptūrų parke. Budriai buvo
palaidoti Čikagoje, Tautinėse kapinėse, kur ilsėjosi beveik šešis dešimtmečius.
Ten – Jono Muloko sukurtas paminklas su Klaipėdos simboliais, Kuršių
marių kopa, Klaipėdos ženklu. Į Lietuvą pargabenti ne visi J. Budrio ir jo
žmonos palaikai – dalį jų nuspręsta palikti Čikagoje. Ten ir liko dalis palaikų.
J. Polovinsko Budrio ir R. Kašubaitės Budrienės palaikai perlaidoti senosiose
miesto kapinėse, kur yra paminklas „Už laisvę žuvusiems“. Lietuvos šaulių
sąjunga ir kitos lietuviškos organizacijos 1925 m. jį pastatė ant čia palaidotų
1923 m. sausį Klaipėdoje žuvusių Ypatingo paskyrimo rinktinės savanorių
kapo.
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje – atsisveikinimo
ceremonija, Šv. Mišios. Prie Jono Polovinsko Budrio ir jo žmonos Reginos
Kašubaitės Budrienės urnų – J.E. LR Prezidento, LR Seimo pirmininkės ir
Premjerės tautiniai vainikai, LŠS išeivijoje vainikas.
Į susirinkusius kreipėsi Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, išreikšdamas
tikėjimą, kad ši diena įeis į istoriją kaip reikšmingas Klaipėdos prijungimo prie
Lietuvos šimtmečio programos minėjimo įprasminimo, kaip pagarbos ir Lietuvą
kūrusiems žmonėms ženklas. Jis padėkojo velionių artimiesiems, kad sutiko
perlaidoti Klaipėdoje – mieste, kuriame vyko ypač svarbūs J. ir R. Budrių
gyvenimo, o kartu ir visos Lietuvos įvykiai – šių, jai daug nusipelniusių, iškilių
asmenybių palaikų pelenus Plačią apžvalgą apie Jono Polvinsko Budrio
gyvenimą, pateikė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir
archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė. Ji pabrėžė, kad J. Polovinskas-
Budrys buvo vienas iš trijų svarbiausių Klaipėdos krašto prijungimo prie
Lietuvos organizatorių ir veikėjų, šalia Ernesto Galvanausko ir Erdmono
Simonaičio. „Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą jis prisiminė visą likusį gyvenimą
iki pat mirties. Paskutiniame jo interviu, kurį jis davė kaip gubernatorius
prieš atsistatydinimą, labai gražiai pasakė, kad „aš esu suaugęs su Klaipėdos
kraštu ir labai norėčiau jame ir toliau dirbti ir gyventi“. Taip išėjo, kad jo
tolesnė karjera susiklostė jau ne Klaipėdos krašte – jis perėjo į Vidaus reikalų
ministeriją, vėliau pradėjo diplomato tarnybą, bet ir emigracijoje savo
tekstuose jis vėlgi dažnai minėdavo Klaipėdos kraštą, sakydamas, kad su juo
suaugo, su juo yra susigyvenęs visam likusiam gyvenimui. Derinant palaikų
perlaidojimo reikalus, Amerikoje su velionių artimaisiais bendravo ir visus
pargabenimo reikalus derino Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje atstovas
Ernestas Lukoševičius. Jis paminėjo apie dar 2014 m. išsakytas mintis apie
J.Ir R Budrių perlaidojimą, kai buvo minimos J.Budrio mirties 50-osios
metinės. Dvasinės tvirtybės visiems palinkėjo kalbėjęs Klaipėdos miesto
evangelikų liuteronų parapijos kunigas Reincholdas Moras Po gedulingų šv.
mišių laidotuvių procesija pajudėjo į Klaipėdos senąsias kapines, kur ypatingą
atsisveikinimo atmosferą sukūrė Garbės sargybos kuopos karių saliutai, Karinių
jūrų pajėgų orkestras, Klaipėdos miesto mišrus choras „Cantare“, ir iš už Atlanto
atvykę velionių artimieji, žinomi visuomenės veikėjai, klaipėdiečiai. Prie kapo
kalbėjo Generalinė konsulė Čikagoje Sigrida Mulevičienė, Vidaus reikalų
ministrė Agnė Bilotaitė. Šiltus ir jautrius padėkos žodžius už svetingumą ir
iškilmingą ceremoniją, organizuotą trijuose didžiausiuose šalies miestuose, visiems
jos organizatoriams ir dalyviams skyrė Budrių šeimos vardu kalbėjusi Victorija
Kasuba-Matranga (Reginos Kašubaitės – Budrienės dukterėčia), prisipažinusi, jog
visai gausiai Budrių giminei bei jų pažįstamiems LR Vyriausybės kvietimas
perlaidoti J. ir R. Budrių pelenus Klaipėdoje, kartu – ir proga apsilankyti Lietuvoje,
yra ypač svarbus gyvenimo įvykis.
Nuaidėjus salvėms, iškilmingą ceremoniją užbaigė choro sugiedotas
neoficialus Mažosios Lietuvos himnas “Lietuvninkai mes esam gimę” kurį sukūrė
Georgas Sauerweinas (Jurgis Zauerveinas).
Šiuose iškilminguose Klaipėdos krašto minėjimo, J. Polovinsko Budrio ir R.
Budrienės palaikų perlaidojimo ceremonijos dienose kartu su LPKTS,
Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės ir LGGRTC atstovais dalyvavo ir LUMA
nares.
Po iškilmių ir viešnagės po Lietuvą dienų, kur aplankyta Marijampolės
Menų galerija, Vilnius, LUMA Vakarų Amerijos skyriaus pirmininkė prof. dr.
Rima KAšubaitė-Binder ayko į susitikimą su LUMA Kauno skyriaus Valdybos
narėmis Kaune. Aptarėme nuveiktus darbus, ateities planus.
Dalia Poškienė