Kategorija: IŠKILIOS LUMA NARĖS

1929 08 23 – 2016 12 11

2016-12-11 užgeso profesorės emeritės Dalios Marijos Brazauskienės gyvybė.

Dalia Marija Brazauskienė gimė 1929 m. rugpjūčio 23 d. Plungėje pedagogės ir agronomo Elenos ir Igno Dankevičių šeimoje. Pradėjusi studijas Vytauto Didžiojo universitete 1947 m., 1952 m. baigė Kauno politechnikos institutą – įgijo chemikės technologės diplomą su pagyrimu (aukštoji mokykla studijų metais buvo pertvarkyta).

To meto Lietuvos žemės ūkio akademija (dabar – Aleksandro Stulginskio universitetas) – pirmoji ir vienintelė Dalios Marijos Brazauskienės darbovietė. 1952 m. pradėjo dirbti Chemijos katedroje vyr. laborante, po metų – asistente, vėliau – vyr. dėstytoja. Disertaciją 1966 m. apgynė Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) universitete.

1968 m. suteiktas docentės, 1984 m. – nusipelniusios dėstytojos, o 1988 m. – pedagoginis profesorės vardas. Penkiolika metų (1976-1991) vadovavo Chemijos katedrai, nuo 2004 m. – profesorė emeritė.

Per 52-ejų metų darbo Universitete laikotarpį paskelbė daugiau nei 200 mokslinių publikacijų, sukūrė 2 išradimus. Darbų ciklas su Jonavos „Azoto“ (dabar „Achemos“) chemikais 1988 m. buvo įvertintas Lietuvos respublikine premija. Daug mokslinių darbų susieta su aplinkosauga. Dalia Marija Brazauskienė vadovavo keturioms daktaro disertacijoms, buvo kelių Kauno technologijos universiteto doktorantūros studijų komiteto narė.

Ji parašė keturis vadovėlius ir daugybę metodinių priemonių. Profesorė visada siekė įrodyti chemijos mokslo reikalingumą žemės ūkio specialistams. Įvairių sąveikų cheminėse sistemose nagrinėjimas pažadino susidomėjimą ekologinėmis problemomis Taip atsirado studentų dažnai pasirenkami jos pasiūlyti moduliai „Agroekologinė chemija“ ir „Žemės ūkio ekologizavimo problemos“.

Kartu su prof. Petru Lazausku ji įkūrė Lietuvos ekologinės žemdirbystės bendriją „Gaja“, vadovavo jos šviečiamajai veiklai, buvo viena iš „Tatulos programos“ kūrėjų.

Glaudūs ryšiai Dalią Mariją Brazauskienę siejo su Šveicarijos ir Vokietijos ekologinės žemdirbystės puoselėtojais.

Ji dalyvavo Kauno sveiko miesto projekto darbe.

Ketverius metus vadovavo Kauno trečiojo amžiaus universiteto Aplinkosaugos ir namų ūkio fakultetui.

Literatūra, muzika, menai buvo jos gyvenimo palydovai. Ji mėgo poeziją, daug eilių žinojo mintinai.

Prof. Dalia Marija Brazauskienė nuo pat pirmųjų dienų įsijungė į atkurtosios Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA)veiklą, buvo Valdybos narė. D.M. Brazauskienei suteiktas Garbės narės vardas.

Už ypatingai svarų įnašą į miesto, respublikos aplinkosauginį švietimą apdovanota Kauno miesto nominacija – Gerumo kristalu.

LUMA pagrindinės veiklos sritys buvo artimos profesorės darbams ir siekiams: aplinkos įtaka žmonių sveikatai, ypatinga švietėjiškos veiklos reikšmė. LUMA yra daug nuveikusi aplinkosaugos srityje. Šioje veikloje aktyviai dalyvavo ir profesorė. LUMA 2003 m. kartu su KTU Edukologijos institutu šešiuose Lietuvos rajonuose įvykdė švietimo programą „Kaimo šeimos ekologija”. Lietuvos moterų NVO anketinė apklausa aplinkosaugos klausimais buvo atlikta 2004 m. taip pat dalyvaujant profesorei D.M. Brazauskienei. Išleistas lankstinukas „Moterys išsaugokime gamtą”(autorės: prof..D. M. Brazauskienė, doc. A. Azaravičienė, Aplinkos ministerijos atstovė N. Barysienė). Buvo organizuojami seminarai Lietuvos moterų organizacijų atstovėms. Profesorei dalyvaujant, LUMA moterys  perskaitė 30 pranešimų rajonų moterims. Profesorė yra bendraautorė knygelės „Moterims apie aplinkosaugą”. 2005-2006 m. LUMA vykdė projektą „Aplinkos kokybė ir sveikata”(vadovė prof. D.M. Brazauskienė), kurį rėmė LR Aplinkos ministerija. Dar  devyniose organizacijose paskaityta 23 paskaitos, išleistas lankstinukas „Saugokime aplinką nuo taršos- būsime sveikesni”. Dalyvaujant profesorei, išleista knygelė „Gamtojautos ugdymas šeimoje ir mokykloje”.

Jos gyvenimo moto buvo „Švieskis ir švieski“ .

Iki pat sunkios ligos profesorė buvo aktyvi LUMA valdybos narė. Ji sumaniai ir geranoriškai padėdavo spręsti įvairius klausimus. Profesorė buvo ypatingos kultūros, aukštos inteligencijos, jautri negandoms, atjaučianti. LUMA visuomet pasiges Jos netekties.

LUMA Vilniaus skyriaus narė nuo 2009 m.,  Garbės narė

Vilniaus universitetas, 1962

Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė (1985-2008)

 Vilniaus universiteto bibliotekos metraščio redakcinės komisijos pirmininkė, leidinio „Vilniaus universitetas 1579-1999” bendraautorė;

Serijos Fontes Historiae Universitatis Vilnensis redakcinės komisjos narė,

Knygos Vilniaus universiteto biblioteka“ (lietuvių,anglų kalbomis) autorė;

Parengti straipsniai:

Brolių Biržiškų fenomenas;

Reprezentuoti atmintį; Kultūros paveldo aktualizavimas; VU bibliotekai 430 metų;

Asmeninė biblioteka  ir kt.

Visuomeninė veikla:

Lietuvos kultūros kongreso tarybos  narė; XXVII Knygos mėgėjų draugijos narė; Mažvydo klubo narė.

Įvertinimai:

Už nuopelnus lietuviškai knygai, jos populiarinimui 1997 metais apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5 –ojo laipsnio ordinu,

1999 metais – Lenkijos Respublikos Auksiniu kryžiumi už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir švietimui.

LUMA Garbės narė, konsulė

 

Gimė 1967 metais ir vaikystę praleido Žemaitijoje, Mažeikiuose. Nuo 15 metų persikėlė į Pagėgius, kur ir baigė vidurinę mokyklą.

Jūratė Caspersen į Šveicariją atvyko 1992 metų vasarą po anglų filologijos studijų Vilniaus universitete ir Tarptautinių studijų Danijos Aalborgo universitete. Su danu vyru, Jes Caspersen užaugino du sūnus, Frederik ir Laurids, gyvena Meilen miestelyje (ZH). Dirba laisvai samdoma Anglų kalbos dėstytoja suaugusiems privačiose kompanijose.

ŠLB valdyboje pradėjo dirbti 1999 m. Nuo 2001 metų organizuoja „Lietuviškos knygos klubo“ veiklą Ciuriche, o 2005 m. su Diana Brunner įkūrė lituanistinę savaitgalinę mokyklėlę LITUANICA, kuri ir šiandien gyvuoja Ciuricho darželio „Pagrandukas“ pavidalu. Nuo 2006 m. buvo renkama ŠLB valdybos pirmininke. Svarbiausiais ŠLB veiklos tikslais laiko sistemingą ir organizuotą lietuvybės palaikymą Šveicarijoje; tautiečių telkimą tradicijų ir kalbos puoselėjimui, Lietuvos garsinimui, lietuviškų pėdsakų Šveicarijoje įamžinimą ir kultūrinių tiltų Lietuva –Šveicarija tiesimą. Prie reikšmingesnės veiklos ŠLB priskiria inicijuotą Jono Mačiulio Maironio memorialinės lentos atidengimą Megene (2007), Tarptautinę lietuvių kalbos konferenciją (2008), apybraižų knygos „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ sudarymą ir leidybą (2009), su Virginija Siderkevičiūte organizuotą prof. dr. Juozo Ereto atminimo minėjimą ir lentos atidengimą Bazelio mieste (2010), bendradarbiavimą ruošiant „Šveicarijos lietuvių žinios“ Jubiliejinį leidinį (2011), eilinius ŠL Žinių numerius. Nuo 2006 m. iki šiol – atsakinga už ŠLB Vasario 16-osios šventės organizavimą. Šiuo metu be darbo ŠLB valdyboje yra Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) XV valdybos narė, atsakinga už Kultūrą, Užsienio lietuvių reikalų koordinacinės komisijos narė ir Šveicarijos – Baltijos komiteto valdybos narė (nuo 2006 m).

  Socialinių mokslų daktarė, docentė (Vilniaus universitetas).

Pagrindinės mokslinės pedagoginės veiklos organizacijos : VU, VDU, KTU. Dalyvavimas studijų procese: parengti ir realizuoti originalūs kursai magistrantams- mokslotyra, ES mokslo politika, mokslo vadyba, integruotos komunikacijos teorijos, viešosios komunikacijos problematika ir kt.; baigiamųjų  profesijos/magistro darbų vadovė (viso apie 200), valstybinių egzaminų bei baigiamųjų darbų komisijų narė ir pirmininkė, doktorantūros komitetų narė,  metodinių komisijų vadovė, studentų praktikos vadovė.  Moksliniai interesai: mokslo sistemų transformacijos, mokslo komunikacija, moterys moksle,  mokslo ir verslo sąsajos ir kt. Daugiau kaip 10 įvairiakalbių mokslinių knygų, publikuotų Vokietijoje, Švedijoje, Britanijoje, JAV, Latvijoje.  Virš 90 mokslinių straipsnių autorė ir bendraautorė,  kurių reikšminga  dalis įtraukta į tarptautines  mokslo straipsnių bazes – EBSCO, Business Source Complete, LOGIN, GESIS, ICONDA ir kt.. Virš  100 tarptautinių mokslinių konferencijų  Europoje, Azijoje, Amerikoje, Pietų Afrikoje  dalyvė ir pranešimų autorė.   Tarptautinių mokslo programų ir projektų, tarp jų Vokietijoje, Švedijoje, Latvijoje, Ispanijoje, dalyvė ir kuratorė. Mokslo populiarinimo straipsnių,  pranešimų autorė (virš 20 pozicijų).  Komunikacijos ekspertė, tyrėja, taikomųjų darbų autorė,  publicistė ( tarp jų 7 autorinės  knygos, daugiau kaip 30 straipsnių).

Visuomeninė veikla: Valstybinio mokslo ir studijų fondo socialinių mokslų ekspertų komiteto narė,  Lietuvos – Vokietijos verslininkų klubo viceprezidentė,  Baltijos vadybos fondo mokslo programos vadovė.

Lietuvos moterų judėjimo aktyvi dalyvė nuo Nepriklausomybės atkūrimo  iki šių dienų.  Jo  turinio, orientuoto į moterų bendruomenės ( o per ją – ir visuomenės)  harmonizavimą, pilietinio aktyvumo didinimą,  formuotoja – programų, projektų iniciatorė ir vykdytoja, įvairių komisijų prie valstybės institucijų narė,  straipsnių autorė, nacionalinių ir tarptautinių konferencijų pranešėja, forumų delegatė ir kt.  Tarptautinių moterų organizacijų narė: LUMA/IWG narė nuo 1993 metų, LUMA valdybų narė,  LUMA Vilniaus skyriaus kuratorė. Zonta International narė nuo 2000 m., ZI Vilniaus klubo prezidentė, ZI Lietuvos skyriaus direktorė, ZI D13 komiteto narė. III (2000m.) ir IV  (2005m.) Lietuvos moterų suvažiavimų orgkomitetų narė, programų komitetų vadovė, suvažiavimų leidinių- apibendrinančių knygų – vyr.redaktorė, I Lietuvos moterų suvažiavimo šimtmečio minėjimo 2007 m.  orgkomiteto narė. LRT Radijo laidų ciklo, skirto III moterų suvažiavimui, „Vėjarodė“ laidų autorė ir vedėja, įvairių radijo ir televizijos laidų, skirtų moterų judėjimui, dalyvė.

Įvertinimai: valstybinių ir visuomeninių institucijų, tarptautinių asociacijų garbės ir pagyrimo raštai, padėkos. LUMA Garbės narė. Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos Garbės narė. Martos Raišukytės premijos laureatė ir kt.

 Publikacijų pavyzdžiai:

Iš mokslo knygų ir straipsnių sąrašo:

Dagytė I.(2004) Lithuania: the science system from 1989-2001. In:Meske W.(ed) From   System Transformation to European Integration.Science and technology in Central and Eastern Europe at the beginning of the 21st century.Munster.  LIT Verlag Munster. New Bruswick (USA), London(UK):Transaction Publishers, p.151-165. ISBN 3-8258-7290-4

Kristapsons J., Martinson H., Dagyte I.(2003) Baltic R&D Systems in    Transition.    Past experiencies and future prospects. Riga:Zinatne. 203p.  ISBN 9984-698-98-X

Dagytė I. (1995)Transformationsprozesse in der Wissenschaft Litauen. In: Mayntz R., Schimank U., Weingart P. Transformation Mittel und  Osteuropaischen Wissenschaftssysteme. Opladen:Leske+Budrich, S.175-256.  ISBN 3-8100-1369-2

 

Dagytė I. (2010)Creative self-management as a tool of enhancing innovation portfolio of business organization.// Vadybos mokslas ir studijos/Management theory and studies  Nr. 5(24) /LŽŪU, p. 33-45.

Dagytė I. (2009) Vadybos orientavimas į kūrybiškumą: praktikos poreikiai ir  teoriniai    sprendimai. Viešasis administravimas/Public Administration    /Lietuvos viešojo administravimo lavinimo institucijų asociacija.Nr.3-4, p..   ISSN 1648-4541

Dagytė I; Kvedaravičius J. In search of harmony in socio-economic development: the lessons of interaction between science and business organisations in Lithuania // XXV IASP World Conference 2008, 14-17 September, 2008, Johannesburg, Gauteng, South Africa [elektroninis išteklius] : conference proceedings. Johannesburg : International Association of Science Parks, 2008. p. [1-12].

Dagytė I.  (2008)Lietuvos moterys moksle: vadybiniai aspektai. Verslas: teorija ir praktika/ VGTU, T.9, Nr.1, p. 65-73         ISSN 1648-  0627

 Dagytė I., Zykas A. (2008) Country branding: qualitatively new shifts in country image communication branding image communication // Sociologija :  mintis ir  veiksmas, Vilniaus universitetas, Nr.3(23), p.58-70.

Dagytė I., Kvedaravičius J.  (2007) Mokslo ir verslo bendradarbiavimas: vadybos  ypatumai . Viešasis  administravimas/PublicAdministration/Lietuvos viešojo administravimo lavinimo institucijų asociacija.  Nr.1-2 (13-14), p.55- 61.   ISSN 1648-4541

Dagytė I., Kvedaravičius J.  (2006) Mokslo sistemos pokyčių vadyba:  ryškėjantys konceptualaus modelio kontūrai.Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai/VDU, Nr.38, p.93-114. ISSN 1392-1142

Martinson H., Dagytė I., Kristapsons J. (1998) Transformation of R&D  Systems in the Baltic States.  Transforming Science and Technology Systems-  the Endless of Transition. NATO Sciences Series ISSN 1387 – 6708 ,  Series 4,  Science and Technology policy,  Vol.23 , p. 108-118.

Дагите И.(1994) Науковедение в системе университетского образования.   Наука и науковедение. Журнал АН Украины и Госкомитета  по науке и  технологиям Украины Но 1-2(4), с. 180-184.

Iš taikomųjų darbų ir  publicistikos sąrašo:

Dagytė Mituzienė I., Mituzas A.(2017) Piliakalniai kaip  kraštovaizdžio architektūros objektai ir   jų komunikavimas.  Kn: XXVII knygos mylėtojų metraštis VI/XXVII knygos mėgėjų draugijos ir V.Staniulio knygyno leidinys.K-Vilnius.:Morkūnas ir Ko, 2018, p. 51-58.ISBN 978-9986-667-44-5

Dagytė Mituzienė I. Žmoniško verslo istorijos, suvertos ant Labanoro smilgos. V.: Petro ofsetas, 2017.

Dagytė I., Žeimienė R. Nidos vidurinės mokyklos vaikai:veidai ir pasauliai./ Sociokomunikacinų portretų knyga. V.: Mokslo aidai/Druka, 2007. 96p. ISBN978-9955-591-38-2

Dagytė I. Kuriančios kasdienybės tekstai. V.:Mokslo aidai, 2003. 230 p.ISBN 9986- 479- 98-3

Dagytė I. Loreta Asanaviciūtė. Veiksmas ir atmintis. V.: Mokslo aidai, 2000. 166 p.ISBN 9986-479-52-5

Iš moterų judėjimui skirtų publikacijų sąrašo:

Dagytė Mituzienė I. Ten steps to get acquainted with Zonta International leaders in Lithuania. In: Zonta International leaders in Lithuania. 1994-2016/Faces and objectives of Lithuanian(02) area directors and club presidents/Book-cataloque/General editor I.Dagytė Mituzienė.V: Petro ofsetas, 2016. 59 p.ISBN 978-609-420-497-5

Dagytė I. , Kubilius V.,. Astra L. Socialinė išsilavinusios moters raiška Lietuvoje . Kn.:  Lietuvos moterys amžių sandūroje/ III Lietuvos moterų suvažiavimo knyga/ Vyr. red. Ina Dagytė/ Moterų suvažiavimų rėmimo fondas . V.:, 2000. P. 114-122.. ISBN 9955-466-01-4

Lietuvosmoterų pažanga : Iššūkiai ir realybė. 1990-2005/IV Lietuvos moterų suvažiavimo knyga/ Vyr. red. I.Dagytė. V.: Mokslo aidai, 2005.244 p.

Dagytė I.(1999) Lietuvos mokslo politika ir lyčių santykis jos formavimosi  procese. Mokslotyra  VU, Nr.3, p. 21-30. ISSN 1392-4311

 

1911.08.10- 2010.03.11

LUMA narė nuo 1992 metų.

VDU Medicinos Fakultetas, 1938, Gydytoja pediatrė

Darbinė veikla: 1938-1941 m. Vaikų klinikoje; 1941-1942 m. Vaikų infekcinėje ligoninėje;1943-1944 m Mokyklų medicinos kabinete . 1944  – 1991 m. gydytojos iniciatyva   suorganizuotoje ir įkurtoje Kaune, Vilijampolėje Vaikų ambulatorijoje.

Profesinė ir mokslinė veikla:  Vaikų pediatrė visą gyvenimą  Anot Gydytojos  darbas –laimės šaltinis

Svarbesnės publikacijos:

Parašytos 35 knygos – dauguma istorinio pobūdžio: „Pieno lašo draugija“, „Petras Baublys“, „ Kauno universiteto istorija““ Petras Jašinskas“, „Ona Jablonskytė- Landsbergienė“, „Vaclovas Miknevičius“ ir kt. Parašyta ir atspausdinta per 120 straipsnių  medicinos , mitybos, vaikų auklėjimo klausimais, universitetų istorijos tematika įvairiuose žurnaluose, laikraščiuose „ Mano vaikas“(1936 m) Sveikata“, “Medicina“,‘ Ave vita“ . „Pieninkystė“,“ Kauno diena“ ir kt.

Apdovanojimai (įvertinimai, padėkos, nominacijos):

1956 m. už mokslinį darbą iš pediatrijos srities -Sveikatos ministerijos pirmoji premija.

1998 m. Prezidento Valdo Adamkaus už nuopelnus Lietuvai ir medicinai apdovanota Gedimino ordinu.

Apdovanota Lietuvos gydytoju sąjungos  Garbės nario diplomu.

2001.12.27.Kauno miesto savivaldybė  už gerus darbus Kauno bendruomenės  labui (anuomet gelbėtus iš geto vaikus) 90-mečio proga  apdovanojo –  Nominacija  „ Gerumo plyta“.

Dr. Liudvika Naginevičienė gimė 1937 m. Marijampolėje. 1960 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1972 m. ‑ technikos daktarė, docentė. Dėstė matavimų kursą. 1976 m. stažavo Drezdeno technikos universitete, skaitė paskaitas užsienio: Čekijos, Lenkijos, Vokietijos s universitetuose. Ji parašė ir išleido 7 mokomąsias knygas: 1997 m. iš vokiečių kalbos išvertė vadovėlį „Geometrinių dydžių matavimai“, su bendraautoriais parašė vadovėlį „Mašinų elementa“, 2009 m. ir 2010 m. išleido mokomąją knygą „Profesinė komunikacija“. Paskelbusi per 70 mokslinių straipsnių, skaitė apie 30 mokslinių pranešimų konferencijose.

1. Naginevičienė aktyvi visuomeninkė ir politikė: yra Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionų-demokratų partijos narė. Dvi kadencijas 1995-1997 m. ir 1997-2000 m. buvo išrinkta Kauno miesto tarybos nare, vadovavo Kultūros ir švietimo komitetui. Vadovavo mokslo draugijai „Vibrotechnika“, 2006-2016 m.‑ Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Kauno skyriaus pirmininkė. 2006-2011 m. KTU Senato Tradicijų ir akademinio protokolo komisijos pirmininkė. Skaito paskaitas visuomenei. Aktyviai dalyvauja KTU klube EMERITUS ir Kauno deputatų klubo veikloje.

Aktyvi Lietuvos universitetų moterų asociacijos  Kauno skyriaus narė, dešimt metų buvo LUMA Kauno skyriaus pirmininke.

Dr. L. Naginevičienė už mokslinę, pedagoginę ir visuomeninę veiklą apdovanota Santakos garbės ženklu, o už darbą Kauno miesto savivaldybės taryboje ‑ Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvariniu medaliu.

 

LUMA Utenos skyriaus narė nuo 2016 metų.

Baigė Vilniaus edukologijos universitetą, 1998 m. –  KTU – magistrantūrą.

Dėstytoja metodininkė, 2004 m. suteiktas  docentės laipsnis. Pedagogė, socialinių mokslų magistrė dirbo Utenos kolegijoje.

Gauti apdovanojimai (įvertinimai, padėkos, nominacijos)

2003 m geros valios ambasadorė, vykdant krūties vėžio prevencija. 2009 m Utenai nusipelniusio žmogaus nominacija.

2012 m už aktyvią švietėjišką, kultūrinę, visuomeninę veiklą atžymėta ženklu-medaliu Utenai 750 metų.

2013 m suteiktas Užpalių miestelio garbės pilietės vardas.

2016 m apdovanota Šv. Kazimiero padėkos raštu

Visuomeninė veikla

Užpalių „LIONS“ klubo iždininkė, Moterų centro „IEVOS NAMAI“ pirmininkė, Užpalių Vaikų dienos centro steigėja ir darbuotoja.

Laisvalaikio pomėgiai

Literatūra, kelionės ir visuomeninė veikla.

Gimė 1949 metų sausio 2 d.

1974 metais baigė Vilniaus universitetą, įgijo bibliotekininkės- bibliografės specialybę,  dirbo Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešojoje bibliotekoje.

Gauti apdovanojimai (įvertinimai, padėkos, nominacijos)

Utenos krašto meno ir kultūros premijos laureatė (2013 m.)

2011 m. Utenos 750-mečio proga apdovanota Atminimo ženklu;

1999 m. Lietuvos Respublikos Seimas apdovanojo padėkos raštu už kilnų darbą, renkant politinių kalinių ir tremtinių prisiminimus, jų kalinimo ir tremties vietas, laisvės kovų dalyvius bei jų kovas   (Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio ir Seimo nario Antano Stasiškio parašai)

1999 m. už kūrybinę ir kultūrinę veiklą apdovanota Utenos apskrities viršininko administracijos padėkos raštu.

2013 metais Lietuvos Respublikos Seimo narė Milda Petrauskienė už Utenos krašto kultūros ir literatūros puoselėjimą, visuomeninę veiklą apdovanojo padėkos raštu

Už nuoširdų bibliotekininkės darbą, kraštotyrinę, literatūrinę, kultūrinę veiklą Utenos rajono savivaldybė padėkos raštais apdovanojo 1999, 1998, 2008, 2009 … metais.

Svarbesnės publikacijos

Utenos krašto enciklopedijos (2001 m.) bendraautorė; atsiminimų ir straipsnių apie Uteną ir uteniškius rinkinio „Po Indrajos dangumi“ (2002 m.) sudarytoja; albumo „Vėrinys tėviškei“(2015m.) sudarytoja; leidinio „Nalšios piliakalniai žili“ (2017 m.) sudarytoja; daugelio straipsnių leidiniuose ir periodikoje autorė.

Visuomeninė veikla

Utenos literatų klubo „Verdenė“ pirmininkė,

Aktyviai dalyvauja LUMA Utenos skyriaus veikloje, projektų vykdyme.

Laisvalaikio pomėgiai

Literatūra, kino menas, kraštotyra, fotografija, gamta, kelionės.