LUMA JAV narės užsibrėžė prioritetinius uždavinius 2026 metams. Išrinkus naują asociacijos valdybą, aptarus nuveiktus darbus ir pasiektus rezultatus, buvo suplanuoti sverbūs bei reikšmingi darbai asociacijos veiklai pagerinti 2026 metams. Metų renginys skirtas prezidento A. Smetonos paminėjimui.
Pateikiam ištrauką iš laikraščio „Draugas”: Apie LUMA JAV Draugas, 2026 04 18, p.5Apie Vakarų Amerikos LUMA skyriaus veiklą
„Noriu kuo daugiau save išnaudoti iki mirties. Kuo daugiau ir sunkiau dirbu, tuo labiau gyvenu. Aš džiaugiuosi, kad gyvenu. Norėčiau, kad mes kiekvienas bet kur, bet kada surastume galimybę dirbti gėriui ir kažkam sukurti viltį.
/ Leonarda Daujutė Šarakauskienė/
Leonarda Daujutė Šarakauskienė gimė 1939.11.29 Kaune, tarnautojų šeimoje. 1964 m. baigė Kauno medicinos instituto gydomąjį fakultetą, nuo tų metų dirbo gydytoja- chirurge .1964-1967m. dirbo Kaišiadorių ligoninėje. 1967-1969 m. – Kauno m. III-je (dabar Respublikinė )ligoninėje, o nuo 1969 m. iki šiol – Kauno onkologijos ligoninėje (dabar LSMUL filialas) onkologe chirurge. Nuo 1971-1991m. ėjo vyr. gydytojo pavaduotojos gydymo reikalams pareigas, kartu dirbo chirurge, 1980 m. buvo suteikta aukščiausia chirurgo kvalifikacinė kategorija. Nuo 1991m. iki 2004 m. – Onkologijos ligoninės Krūtinės ląstos chirurgijos skyriaus vedėja. Nuo 2004 m. dirbo chirurge- onkologe.
Leonardos Daujutės Šarakauskienės gyvenimas ir veikla – svarbus ir reikšmingas indėlis į Kauno miesto ir iškilių žmonių palikimo puoselėjimą ir sklaidą, pavyzdys gerumo ir dalijimosi patirtimi, savanorystė. Yra paruošusi ir skaičiusi straipsnius moksline tematika tarptautinėse konferencijose – Barselonoje, Prahoje, Miunchene, JAV. Kartu su bendraautoriais paruošusi ir išspausdinusi straipsnius Lietuvos medicininiuose bei tarptautiniuose žurnaluose . Daug rašo ir skaito įvairiai auditorijai populiarių straipsnių medicinine onkologine tematika – nori, kad žmonės turėtų žinių apie onkologines ligas, jų gydymą, nes daug metų dirbdama su onkologiniais ligoniais mato, kad lengviau yra gydyti informuotą ligonį, o ir pačiam ligoniui profesionalaus gydytojo žinios, populiariai išaiškintos yra vertingesnės už neprofesionalų brukamą informaciją.
Neatlygintas, savanoriškas darbas, paskaitų sveikatinimo tema skaitymas, konsultacijos – kasdienis rūpestis. Dalintis, globoti, šviesti žmones – ne kasdienis reiškinys mūsų besikeičiančių vertybių kontekste. Tokio pasiaukojimo, tokios geradarystės pavyzdžių nedaug teturime. Ji norinti laiką praleisti prasmingai – bet kurią dieną, bet kurioje vietoje rasti vietą ir laiką daryti gerus darbus ir suteikti kažkam viltį. Savanoriaudama, kaip ir lietuvis kunigas Hermanas Šulcas, suteikia viltį dešimtims, šimtams likimo nuskriaustų vaikų Atrikoje. L. D. Šarakauskienė sako: Pasaulis pilnas nieko nesiekiančių ir siaurai mąstančių žmonių- kaip būtų gera, jei mes su kunigu H. Šulcu priverstume bent keletą patikėti tuo, ką mes darome. Buvo išrinkta į tarptautinės Graduate Women international (GWI valdyba, yra LUMA atsakingoji sekretorė, dalyvauja tarptautinėse konferencijose, skaito pranešimus). Buvo LUMA Kauno skyriaus pirmininke, Valdybos nare. Ypatingai jos indėlis į moterų judėjimą Lietuvoje, sklaida apie iškilias moteris. Ji lanko LR viešąsias bibliotekas, bendruomenes, kur neatlygintinai skaito paskaitas įvairiausiomis temomis. Keleri metai dalyvauja projekte „Už saugią ir tvarią bendruomenę“, atsakinga už programą „Sveiko žmogaus akademija“. L. D. Šarakauskienė ypatingai telkė dėmesį rūpinantis ukrainiečių pabėgėlių šeimomis.
2023 m. pelnė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalį „Tarnaukite Lietuvai“
Šviesiąja atmintim prisiminkime mūsų šviesuolę Leonardą Daujutę Šarakauskienę
.
2026 m. koo 12 d. vyko tautodailininkės Dalios Kerpuskienės 70 -osios tekstilinių gobelenų parodos pristatymas. Kelis mėnesius Vilniaus g. 39 patalpų lankytojai gerėjosi menininkės darbais.
Pirmoji gobelenų paroda buvo surengta 1985 m. Kauno filharmonijoje. Dalia Kerpauskienė yra LUMA narė nuo pat organizacijos atkūrimo 1992 m. Dalios Kerpauskienės darbai eksponuoti ne tik daugelyje Lietuvos miestų bet ir Vokietijoje, Suomijoje, JAV, Lenkijoje, Šveicarijoje.
Parodos pristatymo metu p. Dalia parodė kaip kuriami gobelenai. Tai reikalaujanti didelio kruopštumo veikla, tai individualia prisiuvimo technika atlikti tekstiliniai darbai, visi vienetiniai, nepakartojami. Darbams naudoja natūralaus ir sintetinio pluošto siūlus.
Parodos dalyvės buvo sužavėtos pamačiusios kaip sudėtingai vyksta kūrybinis procesas
Kovo 24 d. 16 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S.Daukanto g. 25) vyks LUMA Garbės narės Danutės Andriušytės-Butrimienės prisiminimų knygos „Kelionė į nežinią ir atgal” sutiktuvės.
XXVII knygos mėgėjų draugija išleido Danutės Andriušytės Butrimienės atsiminimus „Kelionė į nežinią ir atgal“. Apie Sibiro tremtį, skaudžius išgyvenimus sovietiniuose lageriuose parašyta ne viena knyga. Tačiau lietuvių pasitraukimo į Vakarus epopėja baigiantis Antrajam pasauliniam karui vis dar tamsus puslapis mūsų istoriografijoje. Knygos autorė jautriai aprašo tėvų ir kaimynų vargo kelią iš Lietuvos į Vokietiją, darbą svetimame krašte, išgyvenimus ir nelaimes, grįžimą į tėviškę po karo ir naujus vargus „socialistinėje Lietuvoje“.
Pirmiausia keletą žodžių reikia pasakyti apie Andriušių šeimą. Tėvas Juozas Andriušis buvo baigęs Prūsijos Hallės – Vittenbergo universiteto (dabar Martyno Liuterio universitetas) žemės ūkio skyrių, motina Danutė Andriušienė – Lietuvos žemės ūkio akademiją. Abu diplomuoti agronomai dirbo netoli Vilkaviškio esančiame Paežerių dvare įkurtoje Žemesniojoje žemės ūkio mokykloje. 1944 m. ankstyvą pavasarį dvarą perėmė vokiečių kariuomenė ir mokyklą uždarė. Andriušiai persikėlė į Miknaičius prie Kudirkos Naumiesčio ir Vokietijos sienos, į senelio tėviškę.
Štai iš čia frontui artėjant ir prasidėjo Andriušių ir jų giminaičių, kaimynų kelionė į nežinomybę. Dešimties vežimų vilkstinė patraukė į Vokietiją. Kelionei vadovavo Juozas Andriušis, gerai mokėjęs vokiškai.
Sudėtinga ir vargana buvo kelionė. Pagaliau apsistojo Šlencigo dvare, dirbo orchidėjų šiltnamiuose. Frontas artėjo, netrukus čia jau šeimininkavo sovietų kariškiai, kiek vėliau – lenkų kariuomenė. Kraustymasis iš vienos vietos į kitą, kratos, įtarinėjimai, vargana buitis…
Ir taip iki 1945 metų rudens. O tada sunkus kelias atgal į Lietuvą: nepabaigiami patikrinimai, rusų repatriacinės tarnybos ir lenkų saugumo kvotos…
O grįžus vėl įtarinėjimai, vargai dėl darbo ir padoresnio gyvenimo.
Čia tik epizodiškai priminiau Andriušių, jų giminių ir pažįstamų odisėją. Daug kas liko dešimtmetės mergaitės Danutės atmintyje. Daug kas išblanko laiko ūkanose. Prieš porą metų išleidusi motinos knygą „Nebaigta poema“ – joje Danutės Andriušienės poetinė kūryba, jos pačios atsiminimai ir rašiniai apie ją, – duktė ryžosi aprašyti tą nepaprastą kelionę. Stebina puiki jos atmintis, kaip gyvi prieš akis iškilo nepamirštami epizodai, praturtinti jautrios širdies išgyvenimų. Įtaigi paprasta kalba, objektyvus faktų traktavimas.
Reikia džiaugtis, kad Autorė po ranka turėjo tėvelio sukauptą, per visas negandas išsaugotą gausų dokumentų, nuotraukų, įvairiausių raštų nuorašų archyvą (kelios dešimtys svarbiausių dokumentų skelbiami ir knygoje). Juos sudėjus chronologine tvarka, prieš Autorės akis atsiskleidė visa „kelionės“ istorija – tikra, be pagražinimų, neišgalvota.
Čia dar reikia pridurti, kad, nepaisant visokių sunkumų ir kliūčių, Danutė Andriušytė baigė medicinos studijas ir visą gyvenimą dirbo gydytoja. Ji – nepavargstanti visuomenininkė, kultūros entuziastė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Garbės narė, palaikanti glaudžius ryšius su po visą pasaulį išsiblaškiusiais giminėmis, buvusiais kaimynais ir pažįstamais. Gyvena Kaune.
Laimonas INIS
Knygos redaktorius
Lietuvos Laisvės pavasarį,
Saugų, Laisvą ir Nepriklausomą,
švęskime, minėkime, puoselėkime.
Prasmingais darbais prisidėkime
prie Tvarios ir Saugios šalies kūrimo.
Su Nepriklausomybės atkūrimo diena!
Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA)
2026 m. kovo 13 d., penktadienį, 17 val. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55, Kaune) drauge su muziejaus Osvaldo Daugelio biblioteka, Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) ir XXVII Knygos mėgėjų draugija kviečia paminėti 140-ąjį Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės gimtadienį.
Renginio metu bus pristatytas VšĮ Literatūrologinių tyrimų centro vadovo dr. Ramučio Karmalavičiaus VII (Ne)rinktinių kritikos raštų tomas „Modernybės reversai“ (2024), kuriame yra skelbiamas pirmas monografinis tyrinėjimas apie žymiąją kultūrinio lietuvių sąjūdžio aktyvistę: „Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. Epocha, idealai, kūryba“.
Nūnai šios studijos orientyrai išmaniai plėtojami jaunesnės kartos literatūrologų darbuose, tad ir renginio metu bus diskusiškai pagerbiamas sukaktuvininkei būdingas „kritiškas žvilgsnis į lietuvių inteligentiją“, pabrėžiamas jo aktualumas šiandienai. Taip pat ryškinamas energingosios „vertybių perkainotojos“ indėlis į lietuvių literatūros ir meno kritikos raidą, ypač atkreipiant akis į moderniosios estetinės minties formavimosi trikdžius Lietuvoje, į priešpriešą S. Čiurlionienės akcentuotoms „aukštesnio galvojimo“ iniciatyvoms, nerimui dėl krizinių visuomenės būklės simptomų.
Neliks apeitos ir sudegintų laiškų Konstantinui paslaptys bei kontroversiška laikysena lemtingais valstybės istorijos momentais.
Muzikinę programą iš Čiurlionio kūrybos atliks pianistas Darius Kudirka.
Renginį moderuos kultūros vadybininkė Inga Uus.
Bibliotekos skaitykloje pakviesime apžiūrėti Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei skirtą parodą.
LUMA prezidentė
Dalia Poškienė
Vasario 27 dieną, minint pasaulinę NVO dieną, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva buvo surengtas NVO forumas LR Seime. Forumo tikslas – aptarti Lietuvos nevyriausybinių organizacijų nueitą kelią ir pasiekimus bei numatyti jų ateities viziją.
Forume dalyvavo Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių ir viešojo sektoriaus atstovai.
Pranešimą „NVO proveržis ir nueitas kelias Lietuvoje“ pristačiusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos NVO plėtros grupės vadovė Raimonda Mackevičiūtė pažymėjo, kad per pastaruosius metus ženkliai išaugo NVO sektorius ir 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 17175 nevyriausybinės organizacijos su NVO žyma. Jose dirbo 35000 etatinių darbuotojų, tačiau net 12000 organizacijų neturėjo nei vieno etatinio darbuotojo. Šiose organizacijose didžiulį organizacinio ir projektinio darbo krūvį atliko organizacijų atstovai savanorystės pagrindais neatlygintinai. Dauguma forumo diskusijų dalyvių, taip pat ir pranešėjai, konstatavo, kad šis darbų organizavimo modelis yra neteisingas ir taisytinas. Taip pat daugelis diskusijų dalyvių pageidavo, kad projektai būtų ilgalaikiai, nes trumpalaikiai projektai neužtikrina nevyriausybinių organizacijų veiklos tęstinumo bei jų išlikimo galimybių. Tam pritarė ir Vyriausybės atstovai. Buvo nutarta kurti sprendimus, tame tarpe ir koreguoti įstatyminę bazę, užtikrinančius pažangesnes nevyriausybinio sektoriaus ateities perspektyvas.
Forume dalyvavo LUMA Valdybos narės Margarita Aušrelė Pleseckienė ir Virgilija Randienė
Informaciją parengė Virgilija Randienė
Šeštadienį Lietuvių dailės muziejuje, Lemonte, galerija “Siela” užsipildė muzikos ir džiaugsmo bangomis. Vyko Karolinos Ivanauskienės 30 metų jaunystės jubiliejinis koncertas. Renginį moderavo LUMA JAV narė poetė, rašytoja Sandra Avižienytė. Dalyvavo Linas Ivanauskas, choras “Ave muzika”, Lietuvių Operos Čikagoje choras, grupė “IL Canto”, Ričardas Sokas, Rimantas Pažemeckas, Žibkutė Pažemeckienė, Gilija Krūmaitienė ir daug jaunų atlikėjų…Dainos atsiskleidė per gražų jausmingą Karolinos balsą. Puikios dvasingos melodijos plaukė lyg paukščio giesmė, kaskart vis margesnė ir puikesnė. Nepastebimai pasikeitė ir dainų spalvos. Įsiklausėme ir ėjome su jaudinančiais balso ir dainų žodžiais (kompozitoriaus R. Soko muzika ir poetų S. Avižienytės, G. Dabašinskaitės, B. Brazdžionio bei P. Širvio eilėmis), su nesulaikomais širdies dūžiais. Atrodė esame keliami aukščiau, ten kur džiaugsmas, meilė, draugystė, Tėvynė. Balso krislai išsivystė iki nuostabaus jausmo – meilės, pagarbos tėvams, išsaugotoms lietuvių tautos vertybėms.
Dainininkę sveikino Lietuvos Ministras patarėjas Saulius Jaskelevičius su žmona Asta, šeimos nariai, draugai.
Sveikiname Karoliną Ivanauskienę su tokiu švelniu ir džiaugsmingu jubiliejumi! Dar daug nuostabių koncertų ir dainų!
Marija Boharevičienė
LUMA Vakarų Amerikos skyriaus pirmininkė
Ketvirtadienį (2026-02-05) LR generaliniame konsulate Čikagoje apsilankė Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Šiaurės Vakarų Amerikos padalinio atstovės. Naujoji LUMA padalinio vadovė Marija Boharevičienė papasakojo Lietuvos generaliniam konsului Regimantui Jablonskui apie ambicingus organizacijos planus atšvęsti Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimimo metines, atkurti lietuvių kampelį ir stogastulpį Mičigano miesto Draugystės botanikos sode, paminėti Prezidento A. Smetonos antrosios kadencijos 100 metų sukaktį. Generalinis konsulas Regimantas Jablonskas su LUMA atstovėmis aptarė abipusio bendradarbiavimo perspektyvas ir patikino, kad konsulatas skiria dėmesį visoms diasporos organizacijoms bei remia Lietuvių Fondo vykdomą jų veiklos finansavimą.
Lietuvos Universitetų Moterų Asociacija Globali Lietuva – Global Lithuania JAV Lietuvių Bendruomenė / Lithuanian American Community, Inc. Lietuvių Fondas – Lithuanian Foundation, Inc.
