Akimirka iš viešnagės pas dr. Rimą Kašubaitę Binder Fransiscan Village, Lemonte. Iš kairės: pirmoje eilėje (sėdi) Rima Sell ir dr. Rima Kašubaitė Binder. Antroje eilėje – Margarita Stiglich, Marija Boharevičienė, Birutė Eyzenbach. Trečioje eilėje – Rūta Sidabras ir Danutė Bartulienė. LUMA archyvo nuotr.
Marija Boharevičienė, LUMA Šiaurės vakarų skyriaus JAV pirmininkė
Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Šiaurės vakarų skyriaus JAV narės šių metų sausio 4 dieną Čestertono (Chesterton) mieste, Indianoje, rinkosi į ataskaitinį rinkiminį susirinkimą aptarti nuveiktų darbų ir planuoti ateinančių metų veiklas bei kelti asociacijai aktualius klausimus. Susirinkimui pirmininkavo Marija Boharevičienė, protokolavo sekretorė Sandra Avižienytė.
In Memoriam dr. Rimai Kašubaitei Binder
Dr. Rima Kašubaitė Binder. LUMA archyvo nuotr.
Susirinkimas prasidėjo tylos minute prisimenant neseniai į Amžinybę iškeliavusią ilgametę LUMA pirmininkę dr. Rimą Kašubaitę Binder, vadovavusią asociacijai nuo 2014 metų. Tai šviesi, iškili asmenybė, nenuilstamai puoselėjusi mūsų tautos materialines ir dvasines vertybes. Daug gražių sumanymų praėjusiais metais buvo įgyvendinta, organizuota susitikimų ir renginių. Visiems buvo svarbi Rimos nuomonė, žavėjo jos pasiryžimas siekti tikslo. Nepamirštama buvo LUMA organizuota Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečio šventė Indianoje, Friendship Botanic Gardens, vadinamajame Draugystės botanikos sode, kuomet buvo atvykę keli šimtai lietuvių. Sunku būtų išvardyti daugybę renginių, kuriuos organizavo LUMA vadovaujant dr. R. Kašubaitei Binder. Rima jungė visus, buvo atsidavusi Lietuvai kaip ir visa jos šeima. Jai vadovaujant visų gyvenimai susipynė į vieną darnią, iškilią istoriją, vardan Lietuvos.
Išrinkta LUMA pirmininkė ir nauja trijų narių valdyba
Susirinkime buvo renkama pirmininkė, pirmininkės pavaduotoja ir iždininkė. Atviru balsavimu pirmininke išrinkta Marija Boharevičienė, pirmininkės pavaduotoja – Rūta Sidabras, iždininke – Ona Plečkaitytė. Vadovaujantis asociacijos nuostatais valdyba išrinkta trejų metų laikotarpiui. Revizore vieniems metams išrinkta Danutė Bartulienė. Sekretore – Sandra Avižienytė.
Praėję metai ženklinti kūrybiniais atradimais bei prasmingais darbais
Praėjusiais metais LUMA narės Lietuvių tautinėse kapinėse dalyvavo Nacionalinės premijos laureatės poetės Zinaidos Katiliškienės, poetiniu slapyvardžiu Liūnė Sutema, mirties metinių pagerbimo ceremonijoje. Sandros Avižienytės atvežtos iš Lietuvos, Liūnės Sutemos gimtinės, ąžuolo gilės buvo pasodintos jos Amžinojo poilsio vietoje ir ten išberta gimtoji žemė. Ceremonijoje dalyvavo garbės svečiai – LR generalinis konsulas Čikagoje Regimantas Jablonskas su žmona Ramute bei LR generalinio konsulato Čikagoje atašė ryšiams su diaspora Julijonas Matukas.
Asociacijos narės aktyviai dalyvavo minint Lietuvos valstybines šventes. Kovo 11 dieną buvo atvykusios į Pasaulio lietuvių centro ir LB Lemonto valdybos organizuotą Trispalvės pakėlimo ceremoniją Lemonto miestelyje.
Įsimintinas buvo LUMA ir Lietuvos rašytojų draugijos (LRD) JAV (pirmininkas Ziono lietuvių evangelikų liuteronų parapijos Čikagoje klebonas dr. Valdas Aušra) narių susitikimas, kuriame buvo pristatytos kelios naujos knygos bei skaitoma poezija. LRD JAV pirmininkas dr. Valdas Aušra pristatė savo naują knygą „Išsikalbėjimai ir pamurmėjimai“, skambėjo paties autoriaus skaitomi eilėraščiai. Renginio metu dr. R. Kašubaitė Binder pristatė savo tetos menininkės Aleksandros Kašubos vaikystės prisiminimų knygą „Child Ticking: A memoir“ ir papasakojo apie menininkų Kašubų gyvenimą. Kartu prisiminė savo viešnages pas Vytautą ir Aleksandrą Kašubas. Poetas Arūnas Šatkus skaitė posmus iš eilėraščių rinkinio „Pelenų ženklai“ ir pristatė savo linksmą, unikalią knygą „Tupinyko skaitiniai“. Savo poeziją susitikimo metu skaitė Sandra Avižienytė, Marija Boharevičienė ir Stasė Jagminienė.
LUMA narės sutiko JAV lietuvių tautinių šokių kolektyvo „Suktinis“ dvidešimties metų kūrybinės veiklos jubiliejų, dalyvavo renginyje „JAV lietuvių poezijos pavasaris ’25” (organizatorė poetė Sandra Avižienytė) bei iš Lietuvos atvykusių poetų Gintaro Bleizgio ir Mindaugo Nastaravičiaus kūrybinio rašymo dirbtuvėse.
Gegužės mėnesio pabaigoje buvo pažymėtas LUMA garbės narės dr. Reginos Padleckienės jubiliejinis 100 metų gimtadienis. Reginos gyvenimo istorija – tai nepaprastas pasakojimas apie drąsą, valią ir atsidavimą tiek savo profesijai, tiek lietuvių bendruomenei.
Dalyvaujant atsisveikinimo vakare LR generalinio konsulato Čikagoje atašė ryšiams su diaspora J. Matuko kadencijai pasibaigus M. Boharevičienė ir S. Avižienytė savo sveikinimo kalboje pabrėžė – kai esi nuėjęs taip toli, esi tik pusiaukelėje to, ko iš tiesų gali pasiekti.
Pasaulio lietuvių centro (PLC) Lemonte ir LB Lemonto apylinkės valdybos organizuotame Gedulo ir Vilties dienos minėjime, vykusiame Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijoje, M. Boharevičienė bendruomenei pristatė savo sudarytą knygą „Raudonos aguonos tarp bėgių. Dar negirdėti kario ir tremtinio Gedimino Klimavičiaus liudijimai“, renginio aprašymas buvo publikuotas laikraštyje „Tremtinys“. Gausus LUMA narių būrys dalyvavo PLC organizuotame renginyje „Aukso sodai“. Atstovaujant Lietuvos universitetų moterų asociacijai buvo dalyvauta renginyje išreiškiant pagarbą Romui Kalantai Šv. Kazimiero kapinėse, kurį organizavo Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje centro valdyba.
Vasaros metu dalis LUMA JAV narių, vykusių į Lietuvą, LPKTS būstinėje susitiko su LUMA narėmis Lietuvoje, kur, po Ritos Mockeliūnienės rankų darbo pano nėrinių parodos atidarymo, vyko LUMA narių susirinkimas.
LUMA narės dalyvavo ir dalijosi mintimis iškilmingame renginyje, skirtame Žalgirio mūšio pergalės 615 metinėms paminėti, vykusiame Žalgirio mūšio pergalės parke, Cinkiškyje. Renginyje dalyvavo įvairios organizacijos: Žalgirio mūšio pergalės parko klubas, Lietuvos šaulių sąjungos atstovai, XXVII knygos mėgėjų draugijos valdyba, LUMA narės ir jos pirmininkė Dalia Poškienė, Baikerių klubas IRON X MC iš Kauno, Babtų savivaldybės atstovai. Šventės metu koncertavo Babtų kultūros centro folklorinis moterų ansamblis „Vėrupė“. Tradicija tapusiose iškilmėse Žalgirio mūšio pergalės parko pirmininkas Gintautas Tamulaitis uždegė aukurą pernešta ugnimi nuo Nežinomo kareivio kapo iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune kiemelio, po ko nuaidėjo Lietuvos šaulių iššautos dedikacinės salvės: „Už Žalgirio mūšio pergalę ir Lietuvos kariuomenę“, „Už taiką Ukrainoje ir pasaulyje“, „Už Lietuvos valstybę“.
LUMA garbės narės dr. Reginos Padleckienės (viduryje) jubiliejinio 100 metų gimtadienio šventės akimirka Grand Dukes restorane. Iš kairės: Marija Boharevičienė, Margarita Stiglich, dr. Rima Kašubaitė Binder, Danutė Bartulienė, Birutė Eyzenbach, Aušrelė Sakalaitė. LUMA archyvo nuotr.
Šventės metu kreipdamasi į susirinkusiuosius M. Boharevičienė pristatė savo sudarytą knygą „Raudonos aguonos tarp bėgių. Dar negirdėti kario ir tremtinio Gedimino Klimavičiaus liudijimai“ ir akcentavo, kad LUMA JAV narės puoselėja Indianoje esančiame Friendship Botanic Gardens įkurtą Lietuvių darželį, kuriam vieta buvo skirta dar 1941 metais, kuomet Nepriklausomos Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona 1941 m. spalio 12 d. čia pasodino eglę. Marija pabrėžė, kad JAV lietuviai saugo ir brangina savo krašto tradicijas, kalbą, papročius. „Meilė ir pasiaukojimas savo kraštui jungia, kur begyventume. Mūsų širdys visada su Lietuva, mūsų Tėvyne“, – kalbėjo asociacijos atstovė.
Praėjusiais metais M. Boharevičienė dalyvavo jau 35-tąjį kartą vykusiame Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir Laisvės kovotojų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“, kuris vyko Ariogaloje. Jai teko dalyvauti įsimintiname renginyje Šeteniuose, skirtame prisiminti rašytoją, poetą, literatūros mokslininką Nobelio premijos laureatą Česlovą Milošą, kuris pirmą kartą atvyko į Lietuvą 1992 m., lankėsi savo gimtinėje Kėdainiuose, Šeteniuose, buvo pakrikštytas Šventybrasčio bažnyčioje. Čia palaidoti ir jo seneliai. Vytauto Didžiojo universitetas Č. Milošui suteikė Garbės daktaro vardą, jam buvo suteiktas Kėdainių Garbės piliečio vardas. Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka yra sukaupusi nepaprastai daug su tuo susijusios kraštotyrinės medžiagos, 1992 m. sudaryta jo kūrinių bibliografinė rodyklė.
Vienas svarbesnių susitikimų, kuriame dalyvavo M. Boharevičienė, vyko Kaune, kur Lietuvos universitetų moterų asociacijos narės susirinko restorane „Vasaros sodai“ į vasaros palydėtuves aptarti ateities kūrybinių planų ir projektų. Vėliau su LUMA pirmininke D. Poškiene dalyvavo Akademijoje vykusiame penktajame Baltajame poezijos vakare, pavadinime atspindinčiame susirinkusiųjų aprangos kodą. Marija aplankė Pasaulio lietuvių centrą Kaune, susitiko su Centro direktoriumi Valdu Kubiliumi, kuris yra surinkęs daug medžiagos ir išleidęs knygų apie Č. Milošą bei ne vienerius metus paskyręs atstatant Č. Milošo gimtinėje, Šeteniuose, išlikusį jo senąjį svirną, kuris dabar yra Kauno Vytauto Didžiojo universiteto nuosavybė. Ten vyksta įvairūs simpoziumai, konferencijos ir renginiai. LPKTS būstinėje M. Boharevičienei teko dalyvauti Gintaro Joniko knygos „Į nežinią“ pristatyme. Kaip kraštietė ir LUMA atstovė ji dalyvavo Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos organizuotoje šventėje „Būkite sugrįžtančiais paukščiais“. Lietuvos rašytojų sąjungos rūmuose, Vilniuje, dalyvavo poeto Gintaro Bleizgio poezijos knygos „Šešėlių upė“ pristatyme, kurio metu autoriui padovanojo savo sudarytą knygą.
LUMA narės praėjusiais metais vyko į dar restauruojamą Pagryžuvio dvarą. Grįžtanti aplankė Tytuvėnus, Šiluvą, važiuojant pro langus gėrėjosi nuostabia rudeniška Lietuvos gamta ir pakelėse rymančiais kryžiais.
Asociacijos narės Čikagoje, Jaunimo centre, dalyvavo sveikinant menininką keramiką Alvydą Pakarklį, Lietuvos rašytojų draugijos JAV organizuotoje rudens poezijos skaitymų popietėje, kuri vyko Lituanistikos tyrimo centre, Lemonte. Renginio metu virtualiai buvo prisijungę rašytoja, poetė Nijolė Marytė Šerniūtė ir poetas Romas Zableckas. Į šį renginį perskaityti savo naujų ar seniau sukurtų eilėraščių, skirtų spalvingiausiam metų laikui – rudeniui, poetai atvyko iš įvairių Ilinojaus valstijos miestelių.
Aukštaitiškas žibinto tipo stogastulpis, esantis Friendship Botanic Gardens (Indiana) įkurtame Lietuvių darželyje. LUMA archyvo nuotr.
Indianoje vyko susitikimas su tuometine LUMA Šiaurės vakarų skyriaus JAV pirmininke dr. R. Kašubaite Binder jos namuose Indianoje, Long Beach, ir naujoje jos gyvenamojoje vietoje Fransiscan Village, Lemonte. Tai buvo gyvos, džiugios ir neužmirštamos susitikimo akimirkos, išliksiančios ilgam.
Paskutinę 2025 metų dieną Ona Plečkaitytė LUMA nares pakvietė į DuPage koledže, Glen Ellyn, vykusį Naujametinį klasikinės muzikos koncertą, visoms metų pabaigoje ženklinusį apmąstymų ir susikaupimo laikotarpį.
Planuotos ateinančių metų veiklos bei kelti asociacijai aktualūs klausimai
Ateinančiais metais LUMA valdyba planavo organizuoti 115 Č. Milošo gimimo metinėms skirtą renginį, atnaujinti Friendship Botanic Gardens (Indiana) įkurtą Lietuvių darželį ir restauruoti jame esantį aukštaitišką žibinto tipo stogastulpį, kurį padovanojo Knights of Lithuania (Lietuvos Vyčiai), bei iškilmingai pažymėti Nepriklausomos Lietuvos Prezidento A. Smetonos antrąją kadenciją (1926–1940) žyminčią 100 metų sukaktį.
LUMA narės ateinančiais metais pabrėžė siekį atstovauti asociacijai dalyvaujant Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose, įsijungti į su tuo susijusias veiklas akcentuojant, jog 2026-ieji Lietuvoje paskelbti Kanklių metais, rinkti medžiagą ir aprašyti iškilias Lietuvos moteris, puoselėti mūsų tautos kultūrinį paveldą, burti ir skatinti diplomuotų moterų bendradarbiavimą šiame krašte.
Šventė, tapusi tradicija
Pasibaigus oficialiajai renginio daliai LUMA narės jau tryliktąjį kartą šventė tradicija tapusią Trijų Karalių iškilmę, taip baigiant kalėdinį laikotarpį. Inscenizuotame Trijų Karalių pasirodyme tradiciškai buvo perskaityti linkėjimai, skirti kiekvienai iš asociacijos narių, ir įteiktos simbolinės Išminčių dovanos. Baigiantis renginiui poetė S. Avižienytė perskaitė savo kūrybos eilėraštį:
Atneškit mums dovanų –
Tikėjimo, meilės, vilties.
Žvaigždę uždegus esu –
Tikiu galia išminties.
Sandra Avižienytė „Trys karaliai“
AUTORIUS: GURAUSKIENĖ ŽIVILĖ
Gydytoja supažindino su XXI amžiaus liga, kuri vis dar kamuoja visuomenę, kalbėjo apie jos problematiką ir apie naujienas gydant ją bei išvengiant šios ligos. 
