Autorius: Administracija

2025 m. spalio 8 d. 15 val. KTU,  K. Donelaičio g. 73, 403 auditorijoje vyko sveikatinimo klausimams skirtas renginys – „Ar tikrai onkologija yra lemtinga liga?“ Paskaitą skaitė lektorė –  chirurgė – onkologė, LUMA valdybos narė Leonarda Daujutė  Šarakauskienė. Gydytoja supažindino su  XXI amžiaus liga, kuri vis dar kamuoja visuomenę, kalbėjo apie jos problematiką ir apie naujienas gydant ją bei išvengiant šios ligos.

Po paskaitos lektorė atsakė į jai užduotus klausimus. Renginys buvo informatyvus ir naudingas. Paskaitoje apie onkologiją dalyvavo  ir KTU klubo „Emeritus“ nariai.

          Šis renginys tai LPKTS projekto „Už saugią ir tvarią bendruomenę“ Sveikatinimo programos dalis. Projekto partneriai – Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA).

Rugsėjo 27 dieną bendruomenės centras „Girstupio slėnis“ pakvietė savo narius, partnerius, ukrainiečius ir vietos gyventojus į edukaciją „Vyresnio amžiaus žmonių veido odos priežiūra. Veido serumo gamyba“. Tai viena iš projekto „Čia mano namai“ šiais metais suplanuotų veiklų. Edukacijoje dalyvavo 20 moterų, beveik visos, išskyrus ukrainietes, senjorės. Labai dažnai viešojoje erdvėje – žiniasklaidoje, įvairiuose pristatymuose, kalbama apie jaunų moterų veido odos priežiūrą, joms tinkamą kosmetiką. Vyresnėms moterims dėmesio ir naudingų patarimų kur kas mažiau, o juk visokio amžiaus moterys nori turėti sveiką veido odą ir nori mokėti ją prižiūrėti.

Edukaciją pravedė MB „Saiko projektai“ direktorė Viktorija, kurios profesija chemikė, o specializacija –kosmetika ir parfumerija. Edukacijos dalyvės sužinojo labai svarbių dalykų: kokią kosmetiką ir kitas priežiūros priemones rinktis pagal savo veido odos tipą, kaip nustatyti savo veido odos tipą, kokie procesai odoje vyksta žmogui amžėjant ir daug kitų naudingų patarimų.

Edukatorės mokomos ir prižiūrimos moterys pačios gaminosi savo veido odai tinkamiausios sudėties veido serumą iš edukatorės pateiktų įvairių aliejų mišinio. Vienos rinkosi varnalėšų, abrikosų, avokadų, kitos gi – ramunėlių, vynuogių kauliukų ir kitus aliejus, dar papildant vitaminais A arba C.

Renginio dalyvių susidomėjimas edukacija buvo didžiulis, daugelis turėjo individalių klausimų ir į visus juos gavo išsamius atsakymus.
Po tokio įdomaus ir informatyvaus renginio moterys dar neskubėjo skirstytis, diskutavo, vaišinosi kava, arbata, užkandžiais.

Projektą finansavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

LUMA narė Virgilija Randienė

Rugsėjo 25 d. 16 val. bendruomenės centras “Girstupio slėnis” pakvietė į projekto “Čia mano namai”, finansuojamą LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pristatymą. Renginys vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriaus patalpose. Programoje “Lietuva švenčia Čiurlionį”, kurią parengė „Girstučio slėnis“ bendruomenės pirmininkė Virgilija Randienė, buvo interaktyvi paskaita “Čiurlionis ir Japonija”, lektorė – Japonijos kultūros žinovė Asta Kavaliauskaitė, literatūrinė-muzikinė programa “Skambant didžiajai giesmei  K. M. Čiurlionis”. Autorius ir atlikėjas aktorius Petras Venslovas. Popietėje trumpą muzikinę programą atliko Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos jaunieji muzikantai. Renginys paliko šiltą, pakilią nuotaiką.

Šio renginio partneriai Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Kauno filialas,

Besibaigiant vasarai, didelė grupė bendruomenės centro „ Girstupio slėnis“ kartu su LUMA Kauno skyriaus narėmis bei ukrainiečių mokyklos „Herojus“ mokytojais, vykdant projektą „Čiamano namai“, finansuojamo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išsiruošė į įdomią edukacinę išvyką „Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje“, skirtą žymiojo kryždirbio Vinco Svirskio 190-osioms gimimo metinėms.
Kelionė neprailgo, nes apie pravažiuojamas vietoves -Dotnuvą, Surviliškį, Paberžę ir visą Kėdainių kraštą įdomiai pasakojo iš šių vietų kilusi ir kartu su mumis važiavusi LUMA prezidentė Dalia Poškienė. Surviliškyje aplankėme V. Svirskio kapą, uždegėme žvakutes. Toliau kelias vedė į Paberžę, kuri ilgą laiką garsėjo kaip piligrimystės vieta, mat čia kunigavo vienuolis kapucinas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – Tėvas Stanislovas. Jo dėka mažas kaimelis tapo traukos centru – pasiklausyti pamokslų, pasikalbėti apie gyvenimą atvažiuodavo žmonės iš visos Lietuvos. Šiandien Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnytėlėje, svirne ir klebonijoje gausu liturginių ir buities reikmenų, kuriuos rinko Tėvas Stanislovas ir vadino ,,saugotuvėmis“. Liaudies meistrų statytoje bažnyčioje (1787 m.) gausu sakralinių vertybių, Vinco Svirskio kryžių, jos puošmena – iš medžio išdrožtas altorius. Buvusiame Šilingo dvare (XVIII a.) įkurtas vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimo muziejus. Apžiūrėję muziejaus eksponatus, klausėmės įdomios paskaitos “Senieji Lietuvos paminklai ir jų esminiai bruožai.” Paskaitą skaitė menotyros mokslų daktarė Jolanta Zabulytė, nepatingėjusi atvykti net iš Anykščių. Kryždirbystės tradicija Lietuvoje – tai savotiška amato, meno bei tikėjimo sintezė, kurioje jungiasi architektūros, skulptūros, kalvystės bei tapybos elementai.
Lietuvos kryždirbiai sugebėjo suderinti krikščionybę bei archajišką gamtos ir žmogaus santykį. Kryžių statymo paprotys atkeliavo iš gilaus tikėjimo ir pagarbos dvasiniam pasauliui. Jau nuo XV a. lietuviai statė kryžius, norėdami paminėti mirusiuosius, reikšdami pagarbą dvasioms, tikėdamiesi malonės, siekdami padėkoti už suteiktą malonę ar ieškodami apsaugos bei dvasinės ramybės. Aplankę Tėvo
Stanislovo išpuoselėtas kapinaites su įdomiais koplytstulpiais, keliavome į Krakes, kur laukė edukacinė programa „Žydų kaimynystėje 150 metų“. Nuo seno Krakėse, mokydamiesi vieni iš kitų, perimdami įvairius kultūrinius papročius, greta gyveno ir sugyveno lietuvių ir žydų tautos. Kuo panašios? Kuo skirtingos? Ko viena iš kitos išmoko? Ką perėmė, ką valgė ir kaip šventė, kaip tuokėsi ir kaip laidojo – visą tai labai nuotaikingai ir išraiškingai papasakojo Krakių bendruomenės „Krakių svetainė“ pirmininkė Daiva Dubinienė, o jos vyras istorikas Robertas pasakojo Krakių žydų liūdną istoriją.
Išgirdome apie 600 metų miestelio istorijos įvairius laikotarpius, aplankėme svarbiausius istorinius objektus: nuo miestelio centro iki Šv. Mato bažnyčios, Šv. Kotrynos vienuolyno ir informacinės lentos buvusios žydų sinagogos vietoje. Susipažinome su kraupia Krakių žydų istorija: iki Halokausto miestelyje žydai sudarė iki 80 proc. gyventojų, buvo net 60 parduotuvių, žydai ir lietuviai sugyveno
taikiai. Po Krakių trumpas stabtelėjimas Akademijoje (Dotnuva) prie paminklo Klaipėdos krašto vaduotojų grupei, kurį parodė LUMA prezidentė D. Poškienė.
Esame dėkingi už turiningą , aktualią ir puikiai organizuotą kelionę „Girstupio slėnis“ bendruomenės centro pirmininkei Virgilijai Randienei ir, aišku, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, parėmusiai šį projektą, kurio partneris yra ir Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA).

Keliautoja, LUMA valdybos narė
L. D. Šarakauskienė
Toliau –kelionės akimirkos nuotraukose

Sveikiname LUMA narę Kristiną Giedraitienę, pelniusią Valstybinį apdovanojimą Vasario 16 d. ir  įvertinimą – Gabrielės Petkevičitės-Bitės medalį „Tarnaukite Lietuvai” Sveikiname, džiaugiamės, kad LUMA narės įvertintos.

Aušros Raudonienės nuotraukos.

„Štai ir peržengė slenkstį ta nelaukta paskutinė valanda: birželio 21 dieną Kaune mirė
muziejininkas, Juozo Tumo-Vaižganto palikimo ir atminimo sergėtojas, poetas, publicistas,
atsiminimų knygų leidėjas, man labai brangus žmogus Alfonsas (Alfas) Pakėnas“, – rašė
praėjusių metų vasarą savo publikacijoje „Nebegrįši laukų takeliu. Atsisveikinimas su Alfu
Pakėnu“ kaunietis rašytojas, poetas, Alfo bičiulis Vladas Vaitkevičius.
Rašinio autorius prisimena: „Alfas Pakėnas ypač mylėjo, kiekviena nervų ląstele jautė Antano
Miškinio, Pauliaus Širvio, Jono Strielkūno, Algirdo Verbos, Marcelijaus Martinaičio, Daivos
Čepauskaitės, Aldonos Elenos Puišytės, Donaldo Kajoko, Vlado Baltuškevičiaus, Romo Railos,
Sergejaus Jesenino, Nikolajaus Rubcovo poeziją. Kiek meilės ir užuojautos Alfo eilėraštyje
„Arkliams“, kurį bardas Kazimieras Jakutis pavertė daina ir atliko LRT laidoje „Gražiausios
poetų dainos“. A. Pakėnas savo knygas pristatinėjo daugelyje Lietuvos vietų, jam nuoširdžiai
talkino, nepakartojamu balsu eilėraščius ar prozą skaitė aktorius Petras Venslovas“.
Alfo Pakėno sudarytos, spaudai parengtos ar redaguotos anksti mirusios Ukmergės krašto poetės
Reginos Pakėnienės, poetų Vlado Vaitkevičiaus, Kazimiero Jakučio, Juozo Krumino, Liudviko
Oškinio, Viktorijos Kumpikevičiūtės ir kitų autorių kūrybos rinktinės.
Alfo rūpesčiu dienos šviesą išvydo atsiminimų knygos apie didžiuosius mūsų kūrėjus: „Metai su
Pauliumi“ (apie Paulių Širvį), „Neužmirštamas Vaižgantas“, „Pilkoji Algirdo Verbos žvaigždė“,
„Trečias brolis“ (apie Joną Strielkūną), Žaliakalnio kultūros almanachas „Fontanas“ ir kiti
leidiniai.
Mums liko Alfuko kūrybos palikimas: eilėraščių rinkiniai „Vilnonė provincija“ (2004),
„Dainuojančiuose šuliniuose“ (2013), publicistikos knyga „Žvaigždė galiniame gryčios lange“
(2022). „Savo publicistikos knygos „Ataudai“, atiduotos „Naujojo lanko“ leidyklai, – rašo
Vladas Vaitkevičius, – Alfas jau nepriglaus prie krūtinės…“
Pasak rašytojo, Alfukas „kasdien gyveno, alsavo tėviške. Nutaikęs laisvesnę valandėlę, su žmona
Nida (irgi ukmergiške, pažįstama nuo vaikystės) arba vienas automobiliu dumdavo į širdžiai
brangų kraštą, kur jo laukė sesuo Rita Babilienė, brolis Vytautas, Nidos mama Aldona Šarkienė.
Jis užsiiminėjo žirginiu sportu, nepaprastai mylėjo visus gyvūnus. Nesibaigiantys darbai, nauji
kūrybiniai sumanymai skubino A. Pakėną, alino kūną, teko dažniau kreiptis į gydytojus, gulėti
ligoninėje. Ačiū Dievui, jį iki paskutinės akimirkos slaugė sesuo Rita ir žmona Nida.“
* * *
Jos pirmosios paėmė į rankas ir priglaudė prie krūtinės prieš keletą dienų iš leidyklos „Naujasis
lankas“ spaustuvės „Morkūnas ir Ko“ į namus atkeliavusią Alfo Pakėno esė knygą „Ataudai“.
Savo knygos šviesa, prisiminimais, susitikimų įspūdžiais sugrįžo Alfukas į liepomis apsodintą
savo namų gatvę. Nida prisimena, kaip karštomis vasaros dienomis jis kasdien skubėdavo
palaistyti čia pasodintų liepaičių, kaip mėgdavo drauge su savo keturkojais bičiuliais – čiau čiau
veislės Variu, o vėliau su ištikimąja Une eiti pasivaikščioti į savo numylėtąjį Ąžuolyną.

Vaikštinėdamas dažnai paskambindavo į Ukmergę. Domėdavosi visomis bičiulių gyvenimo
naujienomis, literatūros, kultūros renginiais, kraštiečių knygomis. Jau sirgdamas vis sakydavo,
jog labai skuba užbaigti paskutinę savo gyvenime knygą „Ataudai“, skirtą sutiktiems gyvenimo
kelyje žmonėms. Baisingai protestuodavau – ne paskutinę! Naujausią!
O pirmąjį savo eilėraščių rinkinį „Raudonas aušros gaidys“ Alfukas išleido kadaise dirbdamas
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Širvintose – į šį rajoną, Juodiškių mokyklą, jis buvo
paskirtas po studijų tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute. Jaunojo mokytojo pamokas
iki šiol mena buvę jo mokiniai:
– Alfas Pakėnas atėjo į mūsų mokyklą, kai mes buvome septintokai, – prisiminimais pasidalijo
buvusi Juodiškių mokyklos mokinė Irena Kamsiukaitė-Rutkauskienė. – Ne paslaptis, jog
mokiniai laukia jaunų mokytojų. Jis toks ir buvo: jaunas, kupinas idėjų ir entuziazmo. Mokykloje
susikūrė literatų būrelis, vyko įvairūs renginiai, susitikimai su poetais. Mokytojas pats kūrė eiles
ir mus skatino. Jo dėka daugelis iš mūsų pamilo poeziją, knygų skaitymą. Mylėjome mokytoją
Pakėną.
– Prisimenu, kad tais laikais, kai aš mokiausi, mokyklą lankė apie 120 mokinių. Juodiškių
mokykla buvo pripažinta pavyzdingiausia Širvintų rajone. Aplinką prižiūrėjo ir tvarkė patys
mokiniai. Malkas krosnių kūrenimui skaldė mokinių tėvai ir vyresni mokyklos berniukai.
Mokykloje organizuodavo ekskursijas, išvykas į kitus rajonus, turistinius žygius. 1976 metais
mūsų – aštuntokų – laida ėjo į mišką, kur kiekvienas iškasė po patikusį medelį ir parnešę
pasodino mokyklos teritorijoje, – mokymąsi Juodiškių mokykloje prisimena Gražina Potanina.
Nuotraukoje įamžinti 1976 metų aštuntokai su klasės auklėtoju Alfu Pakėnu (pirmoje eilėje
trečias iš kairės), mokytojais ir tėvais Paskutinio skambučio šventėje. (Iš Romo Zibalo straipsnio
„Akimirka prabėga ir niekada nebegrįžta“. „Širvintų kraštas“, 2017 m. gruodžio 15 d. J.
Ošenienės asmeninio albumo nuotrauka).
* * *
Kovo 21 dieną (penktadienį), per Pavasario lygiadienį, kuris vadinamas Pavasario šauksmo
diena, Ukmergės Kultūros centro Mėlynojoje salėje (3 a.) rengiamos kraštiečio poeto Alfo
Pakėno esė knygos „Ataudai“ sutiktuvės. Dalyvaus Alfuko bičiuliai – kauniečiai rašytojai,
atlikėjai, kiti svečiai.
Renginio pradžia – 15 val. Susitikimo metu bus galima įsigyti pristatomą Alfo Pakėno knygą.

1918 metų Vasario 16 -oji – viena reikšmingiausių  Lietuvos valstybės tautos istorijos datų.  – vienbalsiai priimtas ir paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas.

 Tegul Vasario 16-oji telkia puoselėti ir saugoti mūsų valstybę, tegus istorinė atmintis byloja apie tuos, kurie kūrė ir kuria Laisvą, Taikią ir darnią Lietuvą!

XXVII knygos mėgėjų draugija, LUMA

Su Vasario 16 -ąja

Tęsiamas projektas

“Už saugią ir tvarią bendruomenę”

Vasario 20 d. 15 val., kovo 6 d. ir kovo 20 d. 15 val.

(LPKTS salėje, Laisvės al. 39),

vyks projekto Sveikatinimo programos pristatymas.

Prof. Aleksandras Kriščiūnas skaitys paskaitas temomis:
„Žmogaus organizmo apsigynimo reakcijos. Savigyda”,

”Alternatyvi medicina – šiaudas skęstančiam”,

”Silpnoji lytis – vyrai”.

Renginiai nemokami, bus galima įsigyti prof. Aleksandro Kriščiūno knygą
„;Žmogiškasis faktorius” – sveikatos raštingumo vadovėlį sveikiesiems,

sergantiesiems ir gydymo įstaigoms.

***************************************************************************************************************

Renginius organizuoja LPKTS Kauno filialas ir projekto partneriai LUMA.

Maloniai kviečiame.

2025 m. sausio mėn. 30 d. įvyko LUMA visuotinis ataskaitinis susirinkimas. Jo metu buvo perskaityti pranešimai apie nuveiktus darbus tiek visos asociacijos, tiek atskyrų padalinių. Buvo išrinkta nauja valdyba, asociacijos prezidentė. Visų susirinkusių nutarimu LUMA prezidente palikta Dalia Poškienė. Sveikiname naują Kauno skyriaus pirmininkę Ireną Levinskienę!  Meninę dalį atliko LUMA narės Zoja Miknienė, Virginija Ruškienė, Jūratė Jankauskienė, kurios dovanojo savo dainas, poezijos posmus. Pateikiame nuotraukas, kuriuose užfiksuotos ataskaitinio susirinkimo akimirkos.