Autorius: Administracija

„Noriu kuo daugiau save išnaudoti iki mirties. Kuo daugiau ir sunkiau dirbu, tuo labiau gyvenu. Aš džiaugiuosi, kad gyvenu. Norėčiau,  kad mes kiekvienas bet kur, bet kada   surastume  galimybę dirbti gėriui  ir  kažkam sukurti viltį.

                                                                               / Leonarda Daujutė Šarakauskienė/

Leonarda Daujutė Šarakauskienė gimė 1939.11.29 Kaune, tarnautojų šeimoje. 1964 m. baigė Kauno medicinos instituto gydomąjį fakultetą, nuo tų metų dirbo gydytoja- chirurge .1964-1967m. dirbo Kaišiadorių ligoninėje. 1967-1969 m. – Kauno m. III-je (dabar Respublikinė )ligoninėje, o nuo 1969 m. iki šiol – Kauno onkologijos ligoninėje (dabar LSMUL filialas) onkologe chirurge. Nuo 1971-1991m. ėjo vyr. gydytojo pavaduotojos gydymo reikalams pareigas, kartu dirbo chirurge, 1980 m. buvo suteikta aukščiausia chirurgo kvalifikacinė kategorija. Nuo 1991m. iki 2004 m. – Onkologijos ligoninės Krūtinės ląstos chirurgijos skyriaus vedėja. Nuo 2004 m. dirbo chirurge- onkologe. 

Leonardos Daujutės Šarakauskienės gyvenimas ir veikla – svarbus ir reikšmingas indėlis į Kauno miesto ir iškilių žmonių palikimo puoselėjimą ir sklaidą, pavyzdys gerumo ir dalijimosi patirtimi, savanorystė. Yra paruošusi ir skaičiusi straipsnius moksline tematika tarptautinėse konferencijose – Barselonoje, Prahoje, Miunchene, JAV. Kartu su bendraautoriais paruošusi ir išspausdinusi straipsnius Lietuvos medicininiuose bei tarptautiniuose žurnaluose . Daug rašo ir skaito įvairiai auditorijai populiarių straipsnių medicinine onkologine tematika – nori, kad žmonės turėtų žinių apie onkologines ligas, jų gydymą, nes daug metų dirbdama su onkologiniais ligoniais mato, kad lengviau yra gydyti informuotą ligonį, o ir pačiam ligoniui profesionalaus gydytojo žinios, populiariai išaiškintos yra vertingesnės už neprofesionalų brukamą informaciją. 

1. L. Šarakauskienės pomėgiai: kelionės ir knygos, savanorystė. Pastaruoju metu Savanoriavo lietuvio kunigo Hermano Šulco našlaičių stovykloje Ruandoje – šis darbas jai teikė didelę dvasinę pilnatvę. Keliaudama po pasaulį, garsindama Kauno, Lietuvos vardą, puikiai žinoma Kaune gydytoja, būdama LUMA nare, prisideda prie visuomenės švietimo, prie vyresnio ir darbingo amžiaus žmonių sveikatinimo.

Neatlygintas, savanoriškas darbas, paskaitų sveikatinimo tema skaitymas, konsultacijos – kasdienis rūpestis. Dalintis, globoti, šviesti žmones – ne kasdienis reiškinys mūsų besikeičiančių vertybių kontekste. Tokio pasiaukojimo, tokios geradarystės pavyzdžių nedaug teturime. Ji norinti laiką praleisti prasmingai – bet kurią dieną, bet kurioje vietoje rasti vietą ir laiką daryti gerus darbus ir suteikti kažkam viltį. Savanoriaudama, kaip ir lietuvis kunigas Hermanas Šulcas, suteikia viltį dešimtims, šimtams likimo nuskriaustų vaikų Atrikoje. L. D. Šarakauskienė sako: Pasaulis pilnas nieko nesiekiančių ir siaurai mąstančių žmonių- kaip būtų gera, jei mes su kunigu H. Šulcu priverstume bent keletą patikėti tuo, ką mes darome. Buvo išrinkta į tarptautinės Graduate Women international (GWI valdyba, yra LUMA atsakingoji sekretorė, dalyvauja tarptautinėse konferencijose, skaito pranešimus). Buvo LUMA Kauno skyriaus pirmininke, Valdybos nare.  Ypatingai jos indėlis į moterų judėjimą Lietuvoje, sklaida apie iškilias moteris. Ji lanko LR viešąsias bibliotekas, bendruomenes, kur neatlygintinai skaito paskaitas įvairiausiomis temomis. Keleri metai dalyvauja projekte „Už saugią ir tvarią bendruomenę“, atsakinga už programą „Sveiko žmogaus akademija“. L. D. Šarakauskienė ypatingai telkė dėmesį rūpinantis ukrainiečių pabėgėlių šeimomis. 

2023 m. pelnė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalį „Tarnaukite Lietuvai“ 

Šviesiąja atmintim prisiminkime mūsų šviesuolę Leonardą Daujutę Šarakauskienę

.

2026 m. koo 12 d. vyko tautodailininkės Dalios Kerpuskienės 70 -osios tekstilinių gobelenų parodos pristatymas. Kelis mėnesius  Vilniaus g. 39 patalpų lankytojai gerėjosi menininkės darbais.

Pirmoji gobelenų paroda buvo surengta 1985 m. Kauno filharmonijoje. Dalia Kerpauskienė yra LUMA narė nuo pat organizacijos atkūrimo 1992 m.  Dalios Kerpauskienės darbai eksponuoti ne tik daugelyje Lietuvos miestų bet ir Vokietijoje, Suomijoje, JAV, Lenkijoje, Šveicarijoje.

Parodos pristatymo metu p. Dalia parodė kaip kuriami gobelenai. Tai reikalaujanti didelio kruopštumo veikla, tai individualia prisiuvimo technika atlikti tekstiliniai darbai, visi vienetiniai, nepakartojami. Darbams naudoja natūralaus ir sintetinio pluošto siūlus.

Parodos dalyvės buvo sužavėtos  pamačiusios kaip sudėtingai vyksta kūrybinis procesas

Kovo 24 d. 16 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S.Daukanto g. 25) vyks LUMA Garbės narės Danutės Andriušytės-Butrimienės prisiminimų knygos „Kelionė į nežinią ir atgal” sutiktuvės.

XXVII knygos mėgėjų draugija išleido Danutės Andriušytės Butrimienės atsiminimus „Kelionė į nežinią ir atgal“. Apie Sibiro tremtį, skaudžius išgyvenimus sovietiniuose lageriuose parašyta ne viena knyga. Tačiau lietuvių pasitraukimo į Vakarus epopėja baigiantis Antrajam pasauliniam karui vis dar tamsus puslapis mūsų istoriografijoje. Knygos autorė jautriai aprašo tėvų ir kaimynų vargo kelią iš Lietuvos į Vokietiją, darbą svetimame krašte, išgyvenimus ir nelaimes, grįžimą į tėviškę po karo ir naujus vargus „socialistinėje Lietuvoje“.

Pirmiausia keletą žodžių reikia pasakyti apie Andriušių šeimą. Tėvas Juozas Andriušis buvo baigęs Prūsijos Hallės – Vittenbergo universiteto (dabar Martyno Liuterio universitetas) žemės ūkio skyrių, motina Danutė Andriušienė – Lietuvos žemės ūkio akademiją. Abu diplomuoti agronomai dirbo netoli Vilkaviškio esančiame Paežerių dvare įkurtoje Žemesniojoje žemės ūkio mokykloje. 1944 m. ankstyvą pavasarį dvarą perėmė vokiečių kariuomenė ir mokyklą uždarė. Andriušiai persikėlė į Miknaičius prie Kudirkos Naumiesčio ir Vokietijos sienos, į senelio tėviškę. 

Štai iš čia frontui artėjant ir prasidėjo Andriušių ir jų giminaičių, kaimynų kelionė į nežinomybę. Dešimties vežimų vilkstinė patraukė į Vokietiją. Kelionei vadovavo Juozas Andriušis, gerai mokėjęs vokiškai.

Sudėtinga ir vargana buvo kelionė. Pagaliau apsistojo Šlencigo dvare, dirbo orchidėjų šiltnamiuose. Frontas artėjo, netrukus čia jau šeimininkavo sovietų kariškiai, kiek vėliau – lenkų kariuomenė. Kraustymasis iš vienos vietos į kitą, kratos, įtarinėjimai, vargana buitis…

Ir taip iki 1945 metų rudens. O tada sunkus kelias atgal į Lietuvą: nepabaigiami patikrinimai, rusų repatriacinės tarnybos ir lenkų saugumo kvotos…

O  grįžus vėl įtarinėjimai, vargai dėl darbo ir padoresnio gyvenimo.

Čia tik epizodiškai priminiau Andriušių, jų giminių ir pažįstamų odisėją. Daug kas liko dešimtmetės mergaitės Danutės atmintyje. Daug kas išblanko laiko ūkanose. Prieš porą metų išleidusi motinos knygą „Nebaigta poema“ – joje Danutės Andriušienės poetinė kūryba, jos pačios atsiminimai ir rašiniai apie ją, – duktė ryžosi aprašyti tą nepaprastą kelionę. Stebina puiki jos atmintis, kaip gyvi prieš akis iškilo nepamirštami epizodai, praturtinti jautrios širdies išgyvenimų. Įtaigi paprasta kalba, objektyvus faktų traktavimas.

Reikia džiaugtis, kad Autorė po ranka turėjo tėvelio sukauptą, per visas negandas išsaugotą gausų dokumentų, nuotraukų, įvairiausių raštų nuorašų archyvą (kelios dešimtys svarbiausių dokumentų skelbiami ir knygoje). Juos sudėjus chronologine tvarka, prieš Autorės akis atsiskleidė visa „kelionės“ istorija – tikra, be pagražinimų, neišgalvota.

Čia dar reikia pridurti, kad, nepaisant visokių sunkumų ir kliūčių, Danutė Andriušytė baigė medicinos studijas ir visą gyvenimą dirbo gydytoja. Ji – nepavargstanti visuomenininkė, kultūros entuziastė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Garbės narė, palaikanti glaudžius ryšius su po visą pasaulį išsiblaškiusiais giminėmis, buvusiais kaimynais ir pažįstamais. Gyvena Kaune. 

Laimonas INIS

Knygos redaktorius 

Lietuvos  Laisvės pavasarį,

Saugų, Laisvą ir Nepriklausomą,

švęskime, minėkime, puoselėkime.

Prasmingais darbais prisidėkime

prie Tvarios ir Saugios šalies kūrimo.

 

Su Nepriklausomybės atkūrimo diena!

 

Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA)

2026 m. kovo 13 d., penktadienį, 17 val. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55, Kaune) drauge su muziejaus Osvaldo Daugelio biblioteka, Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) ir XXVII Knygos mėgėjų draugija kviečia paminėti 140-ąjį Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės gimtadienį.

Renginio metu bus pristatytas VšĮ Literatūrologinių tyrimų centro vadovo dr. Ramučio Karmalavičiaus VII (Ne)rinktinių kritikos raštų tomas „Modernybės reversai“ (2024), kuriame yra skelbiamas pirmas monografinis tyrinėjimas apie žymiąją kultūrinio lietuvių sąjūdžio aktyvistę: „Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. Epocha, idealai, kūryba“.

Nūnai šios studijos orientyrai išmaniai plėtojami jaunesnės kartos literatūrologų darbuose, tad ir renginio metu bus diskusiškai pagerbiamas sukaktuvininkei būdingas „kritiškas žvilgsnis į lietuvių inteligentiją“, pabrėžiamas jo aktualumas šiandienai. Taip pat ryškinamas energingosios „vertybių perkainotojos“ indėlis į lietuvių literatūros ir meno kritikos raidą, ypač atkreipiant akis į moderniosios estetinės minties formavimosi trikdžius Lietuvoje, į priešpriešą S. Čiurlionienės akcentuotoms „aukštesnio galvojimo“ iniciatyvoms, nerimui dėl krizinių visuomenės būklės simptomų.

Neliks apeitos ir sudegintų laiškų Konstantinui paslaptys bei kontroversiška laikysena lemtingais valstybės istorijos momentais.

Muzikinę programą iš Čiurlionio kūrybos atliks pianistas Darius Kudirka. 

Renginį moderuos kultūros vadybininkė Inga Uus.

Bibliotekos skaitykloje pakviesime apžiūrėti Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei skirtą parodą.

 

LUMA prezidentė

Dalia Poškienė

 Vasario 27 dieną, minint  pasaulinę NVO dieną, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva buvo surengtas NVO forumas LR Seime. Forumo tikslas – aptarti Lietuvos nevyriausybinių organizacijų nueitą kelią ir pasiekimus bei numatyti jų ateities viziją.

                      Forume dalyvavo  Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių ir viešojo sektoriaus atstovai.

Pranešimą „NVO proveržis ir nueitas kelias Lietuvoje“ pristačiusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos NVO plėtros grupės vadovė Raimonda Mackevičiūtė pažymėjo, kad per pastaruosius metus ženkliai išaugo NVO sektorius ir 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 17175 nevyriausybinės organizacijos  su NVO žyma. Jose dirbo 35000 etatinių darbuotojų, tačiau net  12000 organizacijų neturėjo nei vieno etatinio darbuotojo. Šiose organizacijose didžiulį organizacinio ir projektinio darbo krūvį atliko organizacijų atstovai savanorystės pagrindais neatlygintinai. Dauguma forumo diskusijų dalyvių, taip pat ir pranešėjai,  konstatavo, kad šis darbų organizavimo modelis yra neteisingas ir taisytinas. Taip pat daugelis diskusijų  dalyvių  pageidavo, kad projektai būtų ilgalaikiai, nes trumpalaikiai projektai neužtikrina nevyriausybinių organizacijų veiklos tęstinumo bei jų išlikimo galimybių. Tam pritarė ir Vyriausybės atstovai. Buvo nutarta kurti sprendimus, tame tarpe ir koreguoti įstatyminę bazę, užtikrinančius pažangesnes nevyriausybinio sektoriaus ateities perspektyvas. 

Forume dalyvavo LUMA Valdybos narės Margarita Aušrelė Pleseckienė ir Virgilija Randienė 

 
Informaciją parengė Virgilija Randienė 

Šeštadienį Lietuvių dailės muziejuje, Lemonte, galerija “Siela” užsipildė muzikos ir džiaugsmo bangomis. Vyko Karolinos Ivanauskienės 30 metų jaunystės jubiliejinis koncertas. Renginį moderavo LUMA JAV narė poetė, rašytoja Sandra Avižienytė. Dalyvavo Linas Ivanauskas, choras “Ave muzika”, Lietuvių Operos Čikagoje choras, grupė “IL Canto”, Ričardas Sokas, Rimantas Pažemeckas, Žibkutė Pažemeckienė, Gilija Krūmaitienė ir daug jaunų atlikėjų…Dainos atsiskleidė per gražų jausmingą Karolinos balsą. Puikios dvasingos melodijos plaukė lyg paukščio giesmė, kaskart vis margesnė ir puikesnė. Nepastebimai pasikeitė ir dainų spalvos. Įsiklausėme ir ėjome su jaudinančiais balso ir dainų žodžiais (kompozitoriaus R. Soko muzika ir poetų S. Avižienytės, G. Dabašinskaitės, B. Brazdžionio bei P. Širvio eilėmis), su nesulaikomais širdies dūžiais. Atrodė esame keliami aukščiau, ten kur džiaugsmas, meilė, draugystė, Tėvynė. Balso krislai išsivystė iki nuostabaus jausmo – meilės, pagarbos tėvams, išsaugotoms lietuvių tautos vertybėms.

Dainininkę sveikino Lietuvos Ministras patarėjas Saulius Jaskelevičius su žmona Asta, šeimos nariai, draugai. 

Sveikiname Karoliną Ivanauskienę su tokiu švelniu ir džiaugsmingu jubiliejumi! Dar daug nuostabių koncertų ir dainų!

Marija Boharevičienė

LUMA Vakarų Amerikos skyriaus pirmininkė 

Ketvirtadienį (2026-02-05) LR generaliniame konsulate Čikagoje apsilankė Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Šiaurės Vakarų Amerikos padalinio atstovės. Naujoji LUMA padalinio vadovė Marija Boharevičienė papasakojo Lietuvos generaliniam konsului Regimantui Jablonskui apie ambicingus organizacijos planus atšvęsti Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimimo metines, atkurti lietuvių kampelį ir stogastulpį Mičigano miesto Draugystės botanikos sode, paminėti Prezidento A. Smetonos antrosios kadencijos 100 metų sukaktį. Generalinis konsulas Regimantas Jablonskas su LUMA atstovėmis aptarė abipusio bendradarbiavimo perspektyvas ir patikino, kad konsulatas skiria dėmesį visoms diasporos organizacijoms bei remia Lietuvių Fondo vykdomą jų veiklos finansavimą.

Lietuvos Universitetų Moterų Asociacija Globali Lietuva – Global Lithuania JAV Lietuvių Bendruomenė / Lithuanian American Community, Inc. Lietuvių Fondas – Lithuanian Foundation, Inc.

 

 

Akimirka iš viešnagės pas dr. Rimą Kašubaitę Binder Fransiscan Village, Lemonte. Iš kairės: pirmoje eilėje (sėdi) Rima Sell ir dr. Rima Kašubaitė Binder. Antroje eilėje – Margarita Stiglich, Marija Boharevičienė, Birutė Eyzenbach. Trečioje eilėje – Rūta Sidabras ir Danutė Bartulienė. LUMA archyvo nuotr.

Marija Boharevičienė, LUMA Šiaurės vakarų skyriaus JAV pirmininkė

Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Šiaurės vakarų skyriaus JAV narės šių metų sausio 4 dieną Čestertono (Chesterton) mieste, Indianoje, rinkosi į ataskaitinį rinkiminį susirinkimą aptarti nuveiktų darbų ir planuoti ateinančių metų veiklas bei kelti asociacijai aktualius klausimus. Susirinkimui pirmininkavo Marija Boharevičienė, protokolavo sekretorė Sandra Avižienytė.

In Memoriam dr. Rimai Kašubaitei Binder

Dr. Rima Kašubaitė Binder. LUMA archyvo nuotr.

Susirinkimas prasidėjo tylos minute prisimenant neseniai į Amžinybę iškeliavusią ilgametę LUMA pirmininkę dr. Rimą Kašubaitę Binder, vadovavusią asociacijai nuo 2014 metų. Tai šviesi, iškili asmenybė, nenuilstamai puoselėjusi mūsų tautos materialines ir dvasines vertybes. Daug gražių sumanymų praėjusiais metais buvo įgyvendinta, organizuota susitikimų ir renginių.  Visiems buvo svarbi Rimos nuomonė, žavėjo jos pasiryžimas siekti tikslo. Nepamirštama buvo LUMA organizuota Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečio šventė Indianoje, Friendship Botanic Gardens, vadinamajame Draugystės botanikos sode, kuomet buvo atvykę keli šimtai lietuvių. Sunku būtų išvardyti daugybę renginių, kuriuos organizavo LUMA vadovaujant dr. R. Kašubaitei Binder. Rima jungė visus, buvo atsidavusi Lietuvai kaip ir visa jos šeima. Jai vadovaujant visų gyvenimai susipynė į vieną darnią, iškilią istoriją, vardan Lietuvos.

Išrinkta LUMA pirmininkė ir nauja trijų narių valdyba

Susirinkime buvo renkama pirmininkė, pirmininkės pavaduotoja ir iždininkė. Atviru balsavimu pirmininke išrinkta Marija Boharevičienė, pirmininkės pavaduotoja – Rūta Sidabras, iždininke – Ona Plečkaitytė. Vadovaujantis asociacijos nuostatais valdyba išrinkta trejų metų laikotarpiui. Revizore vieniems metams išrinkta Danutė Bartulienė. Sekretore – Sandra Avižienytė.

Praėję metai ženklinti kūrybiniais atradimais bei prasmingais darbais

Praėjusiais metais LUMA narės Lietuvių tautinėse kapinėse dalyvavo Nacionalinės premijos laureatės poetės Zinaidos Katiliškienės, poetiniu slapyvardžiu Liūnė Sutema, mirties metinių pagerbimo  ceremonijoje. Sandros Avižienytės atvežtos iš Lietuvos, Liūnės Sutemos gimtinės, ąžuolo gilės buvo pasodintos jos Amžinojo poilsio vietoje ir ten išberta gimtoji žemė. Ceremonijoje dalyvavo garbės svečiai – LR generalinis konsulas Čikagoje Regimantas Jablonskas su žmona Ramute bei LR generalinio konsulato Čikagoje atašė ryšiams su diaspora Julijonas Matukas.

Asociacijos narės aktyviai dalyvavo minint Lietuvos valstybines šventes. Kovo 11 dieną buvo atvykusios į Pasaulio lietuvių centro ir LB Lemonto valdybos organizuotą Trispalvės pakėlimo ceremoniją Lemonto miestelyje.

Įsimintinas buvo LUMA ir Lietuvos rašytojų draugijos (LRD) JAV (pirmininkas Ziono lietuvių evangelikų liuteronų parapijos Čikagoje klebonas dr. Valdas Aušra) narių susitikimas, kuriame buvo pristatytos kelios naujos knygos bei skaitoma poezija.  LRD JAV pirmininkas dr. Valdas Aušra pristatė savo naują knygą „Išsikalbėjimai ir pamurmėjimai“, skambėjo paties autoriaus skaitomi eilėraščiai. Renginio metu dr. R. Kašubaitė Binder pristatė savo tetos menininkės Aleksandros Kašubos vaikystės prisiminimų knygą „Child Ticking: A memoir“ ir papasakojo apie menininkų Kašubų gyvenimą. Kartu prisiminė savo viešnages pas Vytautą ir Aleksandrą Kašubas. Poetas Arūnas Šatkus skaitė posmus iš eilėraščių rinkinio „Pelenų ženklai“ ir pristatė savo linksmą, unikalią knygą „Tupinyko skaitiniai“. Savo poeziją susitikimo metu skaitė Sandra Avižienytė, Marija Boharevičienė ir Stasė Jagminienė.

LUMA narės sutiko JAV lietuvių tautinių šokių kolektyvo „Suktinis“ dvidešimties metų kūrybinės veiklos jubiliejų, dalyvavo renginyje „JAV lietuvių poezijos pavasaris ’25” (organizatorė poetė Sandra Avižienytė) bei iš Lietuvos atvykusių poetų Gintaro Bleizgio ir Mindaugo Nastaravičiaus kūrybinio rašymo dirbtuvėse.

Gegužės mėnesio pabaigoje buvo pažymėtas LUMA garbės narės dr. Reginos Padleckienės jubiliejinis 100 metų gimtadienis. Reginos gyvenimo istorija – tai nepaprastas pasakojimas apie drąsą, valią ir atsidavimą tiek savo profesijai, tiek lietuvių bendruomenei.

Dalyvaujant atsisveikinimo vakare LR generalinio konsulato Čikagoje atašė ryšiams su diaspora J. Matuko kadencijai pasibaigus M. Boharevičienė ir S. Avižienytė savo sveikinimo kalboje pabrėžė – kai esi nuėjęs taip toli, esi tik pusiaukelėje to, ko iš tiesų gali pasiekti.

Pasaulio lietuvių centro (PLC) Lemonte ir LB Lemonto apylinkės valdybos organizuotame Gedulo ir Vilties dienos minėjime, vykusiame Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijoje, M. Boharevičienė bendruomenei pristatė savo sudarytą knygą „Raudonos aguonos tarp bėgių. Dar negirdėti kario ir tremtinio Gedimino Klimavičiaus liudijimai“, renginio aprašymas buvo publikuotas laikraštyje „Tremtinys“. Gausus LUMA narių būrys dalyvavo PLC organizuotame renginyje „Aukso sodai“. Atstovaujant Lietuvos universitetų moterų asociacijai buvo dalyvauta renginyje išreiškiant pagarbą Romui Kalantai Šv. Kazimiero kapinėse, kurį organizavo Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje centro valdyba.

Vasaros metu dalis LUMA JAV narių, vykusių į Lietuvą, LPKTS būstinėje susitiko su LUMA narėmis Lietuvoje, kur, po Ritos Mockeliūnienės rankų darbo pano nėrinių parodos atidarymo, vyko LUMA narių susirinkimas.

LUMA narės dalyvavo ir dalijosi mintimis iškilmingame renginyje, skirtame Žalgirio mūšio pergalės 615 metinėms paminėti, vykusiame Žalgirio mūšio pergalės parke, Cinkiškyje. Renginyje dalyvavo įvairios organizacijos: Žalgirio mūšio pergalės parko klubas, Lietuvos šaulių sąjungos atstovai,  XXVII knygos mėgėjų draugijos valdyba, LUMA narės ir jos pirmininkė Dalia Poškienė, Baikerių klubas IRON X MC iš Kauno, Babtų savivaldybės atstovai. Šventės metu  koncertavo Babtų kultūros centro folklorinis moterų ansamblis „Vėrupė“. Tradicija tapusiose iškilmėse Žalgirio mūšio pergalės parko pirmininkas  Gintautas Tamulaitis uždegė aukurą pernešta ugnimi nuo Nežinomo kareivio kapo iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune kiemelio, po ko nuaidėjo Lietuvos šaulių iššautos dedikacinės salvės: „Už Žalgirio mūšio pergalę ir Lietuvos kariuomenę“, „Už taiką Ukrainoje ir pasaulyje“, „Už Lietuvos valstybę“.

LUMA garbės narės dr. Reginos Padleckienės (viduryje) jubiliejinio 100 metų gimtadienio šventės akimirka Grand Dukes restorane. Iš kairės: Marija Boharevičienė, Margarita Stiglich, dr. Rima Kašubaitė Binder, Danutė Bartulienė, Birutė Eyzenbach, Aušrelė Sakalaitė. LUMA archyvo nuotr.

Šventės metu kreipdamasi į susirinkusiuosius M. Boharevičienė pristatė savo sudarytą knygą „Raudonos aguonos tarp bėgių. Dar negirdėti kario ir tremtinio Gedimino Klimavičiaus liudijimai“ ir akcentavo, kad LUMA JAV narės puoselėja Indianoje esančiame Friendship Botanic Gardens įkurtą Lietuvių darželį, kuriam vieta buvo skirta dar 1941 metais, kuomet Nepriklausomos Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona 1941 m. spalio 12 d. čia pasodino eglę. Marija pabrėžė, kad JAV lietuviai saugo ir brangina savo krašto tradicijas, kalbą, papročius. „Meilė ir pasiaukojimas savo kraštui jungia, kur begyventume. Mūsų širdys visada su Lietuva, mūsų Tėvyne“, – kalbėjo asociacijos atstovė.

Praėjusiais metais M. Boharevičienė dalyvavo jau 35-tąjį kartą vykusiame Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir Laisvės kovotojų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“, kuris vyko Ariogaloje. Jai teko dalyvauti įsimintiname renginyje Šeteniuose, skirtame prisiminti rašytoją, poetą, literatūros mokslininką Nobelio premijos laureatą Česlovą Milošą, kuris pirmą kartą atvyko į Lietuvą 1992 m., lankėsi savo gimtinėje Kėdainiuose, Šeteniuose, buvo pakrikštytas Šventybrasčio bažnyčioje. Čia palaidoti ir jo seneliai. Vytauto Didžiojo universitetas Č. Milošui suteikė Garbės daktaro vardą, jam buvo suteiktas Kėdainių Garbės piliečio vardas. Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka yra sukaupusi nepaprastai daug su tuo susijusios kraštotyrinės medžiagos, 1992 m. sudaryta jo kūrinių bibliografinė rodyklė.

Vienas svarbesnių susitikimų, kuriame dalyvavo M. Boharevičienė, vyko Kaune, kur Lietuvos universitetų moterų asociacijos narės susirinko restorane „Vasaros sodai“  į vasaros palydėtuves aptarti ateities kūrybinių planų ir projektų.  Vėliau su LUMA pirmininke D. Poškiene dalyvavo Akademijoje vykusiame penktajame Baltajame poezijos vakare, pavadinime atspindinčiame susirinkusiųjų aprangos kodą. Marija aplankė Pasaulio lietuvių centrą Kaune, susitiko su Centro direktoriumi Valdu Kubiliumi, kuris yra surinkęs daug medžiagos ir išleidęs knygų apie Č. Milošą bei ne vienerius metus paskyręs atstatant Č. Milošo gimtinėje, Šeteniuose, išlikusį jo senąjį svirną, kuris dabar yra Kauno Vytauto Didžiojo universiteto nuosavybė. Ten vyksta įvairūs simpoziumai, konferencijos ir renginiai. LPKTS būstinėje M. Boharevičienei teko dalyvauti Gintaro Joniko knygos „Į nežinią“ pristatyme. Kaip kraštietė ir LUMA atstovė ji dalyvavo Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos organizuotoje šventėje „Būkite sugrįžtančiais paukščiais“. Lietuvos rašytojų sąjungos rūmuose, Vilniuje, dalyvavo poeto Gintaro Bleizgio poezijos knygos „Šešėlių upė“ pristatyme, kurio metu autoriui padovanojo savo sudarytą knygą.

 LUMA narės praėjusiais metais vyko į dar restauruojamą Pagryžuvio dvarą. Grįžtanti aplankė Tytuvėnus, Šiluvą, važiuojant pro langus gėrėjosi nuostabia rudeniška Lietuvos gamta ir pakelėse rymančiais kryžiais.

Asociacijos narės Čikagoje, Jaunimo centre, dalyvavo sveikinant menininką keramiką Alvydą Pakarklį, Lietuvos rašytojų draugijos JAV organizuotoje rudens poezijos skaitymų popietėje, kuri vyko Lituanistikos tyrimo centre, Lemonte. Renginio metu virtualiai buvo prisijungę rašytoja, poetė Nijolė Marytė Šerniūtė ir poetas Romas Zableckas. Į šį renginį perskaityti savo naujų ar seniau sukurtų eilėraščių, skirtų spalvingiausiam metų laikui – rudeniui, poetai atvyko iš įvairių Ilinojaus valstijos miestelių.

Aukštaitiškas žibinto tipo stogastulpis, esantis Friendship Botanic Gardens (Indiana) įkurtame Lietuvių darželyje. LUMA archyvo nuotr.

Indianoje vyko susitikimas su tuometine LUMA Šiaurės vakarų skyriaus JAV pirmininke dr. R. Kašubaite Binder jos namuose Indianoje, Long Beach, ir naujoje jos gyvenamojoje vietoje Fransiscan Village, Lemonte. Tai buvo gyvos, džiugios ir neužmirštamos susitikimo akimirkos, išliksiančios ilgam.

Paskutinę 2025 metų dieną Ona Plečkaitytė LUMA nares pakvietė į DuPage koledže, Glen Ellyn, vykusį Naujametinį klasikinės muzikos koncertą, visoms metų pabaigoje ženklinusį apmąstymų ir susikaupimo laikotarpį.

Planuotos ateinančių metų veiklos bei kelti asociacijai aktualūs klausimai

Ateinančiais metais LUMA valdyba planavo organizuoti 115 Č. Milošo  gimimo metinėms skirtą renginį, atnaujinti Friendship Botanic Gardens (Indiana) įkurtą Lietuvių darželį ir restauruoti jame esantį  aukštaitišką žibinto tipo stogastulpį, kurį padovanojo Knights of Lithuania (Lietuvos Vyčiai), bei iškilmingai pažymėti Nepriklausomos Lietuvos Prezidento A. Smetonos antrąją kadenciją (1926–1940) žyminčią 100 metų sukaktį.

LUMA narės ateinančiais metais pabrėžė siekį atstovauti asociacijai dalyvaujant Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose, įsijungti į su tuo susijusias veiklas akcentuojant, jog 2026-ieji Lietuvoje paskelbti Kanklių metais, rinkti medžiagą ir aprašyti iškilias Lietuvos moteris, puoselėti mūsų tautos kultūrinį paveldą, burti ir skatinti diplomuotų moterų bendradarbiavimą šiame krašte.

Šventė, tapusi tradicija

Pasibaigus oficialiajai renginio daliai LUMA narės jau tryliktąjį kartą šventė tradicija tapusią Trijų Karalių iškilmę, taip baigiant kalėdinį laikotarpį. Inscenizuotame Trijų Karalių pasirodyme tradiciškai buvo perskaityti linkėjimai, skirti kiekvienai iš asociacijos narių, ir įteiktos simbolinės Išminčių dovanos. Baigiantis renginiui poetė S. Avižienytė perskaitė savo kūrybos eilėraštį:

Atneškit mums dovanų –

Tikėjimo, meilės, vilties.

Žvaigždę uždegus esu –

Tikiu galia išminties.

 

Sandra Avižienytė „Trys karaliai“

AUTORIUS: GURAUSKIENĖ ŽIVILĖ