Istorijos, muzikos  ir literatūros vakaras Abipus Atlanto 

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje į istorijos, muzikos  ir literatūros vakarą „Abipus Atlanto“ rinkosi   svečiai susitikti su Lietuvoje viešėjusiomis  iškiliomis moterimis  kūrėjomis. Svečiuose –  poetė, JAV lietuvių rašytojų draugijos valdybos narė, JAV lietuvių poezijos pavasarių organizatorė, Lietuvos dukterų draugijos narė, knygų sudarytoja ir leidėja, Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Vakarų Amerikos skyriaus narė Sandra Avižienytė. 

Neaplenkė Sandros Avižienytės šeimos ir Sibiro tremtis. Sandra papasakojo šeimos istoriją: jos promočiūtė Juzė Mažeikienė (Bražinskaitė) iš Nemunaičio kaimo, kalėjusi Vorkutos kalėjime, aštuonių vaikų mama buvo ištremta kaip „valstybės prieše“, mirė tremtyje. 1989 metais Sandros Tėvas pargabeno palaikus į Lietuvą. Močiutė ir senelis taip pat neišvengė tremties. Papasakojo ir apie žmogų- legendą Juozą Lukoševičių, kurio du broliai partizanai bei pusbrolis žuvo kovose prieš okupantus. Juozas Lukoševičius buvo vienas iš Perlojos Respublikos įkūrėjų, Perlojos respublikos savigynos būrio milicijos (apie 300 vyrų) vadas. Perlojos respublika gyvavo 4 – 5 metus (apie 1918 – 1923 m.) 

Sandra Avižienytė skaitė eilėraščius iš kuplios knygų kraitės.
Jos sukurtų eilėraščių tekstais skamba dainos. Turėjome  galimybę išgirsti Lietuvos ir JAV kompozitorių kūrinius. Tomo Varnagirio ir Rimanto Pažemecko dainas atliko vokalistė Žaneta Ježerytė (“Pelenai”).  Gitaros garsais  ir Sandros eilėraščių tekstais sukurtomis dainomis  užbūrė dainų autorius, režisierius Vygantas Kazlauskas. 

Sandra Avižienytė skaitytojams yra žinoma kaip puiki poetė. Daugelis jos eilėraščių yra tapę dainomis, dalis jų išversta į prancūzų kalbą. Sandra Avižienytė atgaivino išeivijoje iki 1978-ųjų metų vykusią Poezijos pavasario tradiciją (juos tuo metu organizavo Teresė Pautieniūtė Bogutienė ir JAV Lietuvių rašytojų draugija), į kūrybinę grupę subūrė per 70 JAV gyvenančių ir lietuviškai rašančių autorių, kasmet rengia JAV lietuvių Poezijos pavasarius, kuriuos vainikuoja kasmetinis JAV išeivijos poetų eilėraščių rinkinys. Ji surinko ir susistemino kitų JAV išeivijoje lietuvių autorių biografijas ir kūrybą ir įkūrė pelno nesiekiančią organizaciją PoPAJAVlt.org, kurios tikslas: „suburti išeivijoje gyvenančius lietuvių ir JAV lietuvių poetus iš skirtingų JAV valstijų, kultūrine veikla prisidėti prie JAV ir Pasaulio lietuvių poetų tautinio tapatumo išsaugojimo JAV išeivijoje, sudaryti ir išleisti kasmetinį PoPaJAVlt poezijos rinkinį, pristatyti poeziją ir poetus jau tradicija tapusiame JAV lietuvių Poezijos pavasario renginyje, pasidalinti sukauptais tekstais ir patirtimi ne tik tarpusavyje, bet ir su visa JAV lietuvių bendruomene ir tapti JAV išeivijos kultūrine ir literatūrine dalimi.“

Sandra Avižienytė, gimusi ir augusi Alytuje, nuo 2002-ųjų gyvena Jungtinėse Amerikos valstijose. Lietuvoje Mykolo Riomerio Universitete studijavo teisę,  o atvykusi į JAV Magna Cum Laude istorijos bakalaurą su pagyrimu įgijo Marylando valstijose Baltimorės universitete.

2017 m. JAV Lietuvių krašto valdyba apdovanojo S. Avižienytę padėkos raštu už lietuviškos poezijos kūrybą ir indėlį į lietuviško žodžio sklaidą JAV.

2018 m. tapo Lietuvos 100-mečiui skirtos lietuviškos originalios dainos Lietuvos radijo konkurso laureate. 2018 m. S. Avižienytei skirtas Lithuanian University Women Association (LUMA) apdovanojimas – garbės medalis už poeziją Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui paminėti.  Originali poezija buvo skaitoma prie paminklų buvusiems Lietuvos prezidentams Indianos valstijoje.

2021 m. JAV išeivijos 70-mečio  himno  TARP DVIEJŲ KRANTŲ autorė

2022 JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos kultūros tarybos laureatė, apdovanota už nuopelnus, puoselėjant lietuvybę išeivijoje, įteikta atminimo dovana, premija ir padėkos raštai.

2022 m. paskirta Alytaus miesto ambasadore JAV.

2026 m. Šiaurės Amerikos XVII šokių šventė, pavadinta Tarp dviejų krantų , pasak šventės meno vadovų ir režisierių, įkvėpta S. Avižienytės kūrinio.

Augina du sūnus – Joną ir Simoną. Šiuo metu gyvena Ilinojaus valstijoje.
          Renginyje dalyvavo ir Lietuvoje viešinti viešnia iš Vašingtono – menininkė Martha Thomas, parodos “Nepamiršk, čia jums ne Lietuva“, kuri buvo eksponuojama Lietuvos etnografiniame muziejuje, autorė. Padovanota paroda išlydėta į Jurbarką, kur, globojama LPKTS Jurbarko filialo pirmininkės Irinos Pažereckienės, bus eksponuojama Jurbarko savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

Dalia Poškienė 

LUMA prezidentė, LŽS narė

Apie renginį Vydūnas – Tautai ir valstybei

  „Spindulys esmi begalinės šviesos“. Tai 29-asis Kultūros renginių ciklo „Vydūnas – tautai ir valstybei“ renginys, subūręs Vydūno idėjų puoselėtojus, Vydūno paminklo mecenatus, Seimo narius, kultūros ir visuomenės atstovus. Renginys vyko birželio 27 d. Pagėgių savivaldybėje, Bitėnų kaime, Martyno Jankaus muziejuje. Jame dalyvavo ir Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) ir XXVII knygos mėgėjų draugijos  atstovai. Renginio pradžioje visi dalyviai nuvyko į Bitėnų kapinaites, kur buvo pagerbtas Vydūno kapas: padėtos gėlės, uždegtos žvakės, pasakyti sveikinimo žodžiai, nuskambėjo poetės Ritos Bijeikytės – Gatautės eilės, KU vokalinio ansamblio „Jūros ainės“ atliekamos dainos. Iš Bitėnų kapinaičių visi dalyviai nuvyko į Martyno Jankaus muziejų, kur buvo pavaišinti kafija ir Bitėnų moterų keptu nuostabaus skonio štrudeliu. 

       Mokslinė praktinė konferencija „Spindulys esmi begalinės šviesos“ įžanginį žodį tarė moderatorius, režisierius Juozas Ivanauskas,  sugiedota „Tautiška giesmė“.  Renginio dalyvius pasveikino Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, KU infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Benediktas Petrauskas, Vydūno paminklo Klaipėdoje mecenatas Rimantas Cibauskas, skulptorius Gintautas Jonkus. Vydūno draugijos pirmininkė, lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė perskaitė pranešimą „Namai, gimtinė, tėvynė Vydūno filosofijoje ir kūryboje“, Seimo narys, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys  prof. dr. Valdas Rakutis papasakojo apie Mažosios Lietuvos pėdsaką lituanistikos lobyne, KU prof. habil. dr. Emeritas Algimantas Kirkutis pristatė Vydūno įdėjas bei kūrybinės veiklos aktualumą tada ir dabar. Konferencijos metu skambėjo KU vokalinio ansamblio „Jūros ainės“ atliekamos dainos bei KU gitaros studijos „Marinis“ grojamos melodijos. Pasibaigus konferencijai, renginio dalyviai vyko į Šilutės rajoną, kur Vilhelmo Storosto-Vydūno gimtinėje Jonaičiuose buvo atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo. 

Renginių ciklo organizatoriai:

Klaipėdos universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vydūno draugija ir Šilutės rajono savivaldybė.

 Regina Tuskevičienė

LUMA valdybos narė

Renginys

Birželio 25 d. 16.30 val. LPKTS salėje, (Laisvės al.39), vyks istorijos, muzikos  ir literatūros vakaras „Abipus Atlanto“. Svečiuose –  poetė, JAV lietuvių rašytojų draugijos valdybos narė, JAV lietuvių poezijos pavasarių organizatorė, Lietuvos dukterų draugijos narė, knygų sudarytoja ir leidėja, LUMA Vakarų Amerikos skyriaus narė Sandra Avižienytė.

Jos eilėraščių tekstais skamba dainos. Turėsime galimybę išgirsti Lietuvos ir JAV kompozitorių kūrinius. Tomo Varnagirio ir Rimanto Pažemecko dainas atliks vokalistė Žaneta Ježerytė (“Pelenai”), o dainų autorius, režisierius Vygantas Kazlauskas turės galimybę pristatyti pats. Renginyje dalyvaus ir viešnia iš Vašingtono – menininkė Martha Thomas, parodos “Nepamiršk, čia jums ne Lietuva“, kuri eksponuojama Lietuvos etnografiniame muziejuje, autorė.


Renginį organizuoja Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) 

Maloniai kviečiame.

Istorijos ir kultūrų sankirtose – gyvoji atmintis

Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) tęsia projekto „Istorijos ir kultūrų sankirtos“  veiklą. Pristatome renginių ciklą, skirtą  Didžiųjų tremčių 85-osios metinėms.    Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje šiems įvykiams minėti    iškilūs Kauno menininkai, susibūrę į grupę „Dailės ratas“, surengė parodą „Tremtis“. Joje eksponuojami dailininkų Virginijaus Kašinsko, Vytauto Stasio Lagunavičiaus, Ringailės Marcinauskaitės, Artūro Slapšio, Marijos Rastenienės ir skulptoriaus Kazimiero Sigito Straigio darbai. Parodos atidaryme dalyvavęs  LR Seimo narys Arvydas Anušauskas apžvelgė trėmimų istoriją, mąstą ir padarinius. Dailininkė Ringailė Marcinauskaitė pasidalijo šeimos tremties istorija, savo senelio relikvijomis. Apie  parodą kalbėjo grupės vadovas Artūras Slapšys. Skaudžiais prisiminimais apie kelią į nežinią, išgyventtus metus Sibiro toliuose kalbėjo  Arūnas Masiulis. Atminimo popietę lydėjo kanklininkės   Dovaidės Kūrytės  muzika.

      Tremtis palietė ne tik lietuvių tautą. 1944 metų naktį iš gegužės 17-osios į 18-ąją prasidėjo Krymo totorių trėmimai, trukę keletą dienų. Žmonėms buvo duota vos 10–30 minučių susiruošti, po to jie sunkvežimiais buvo vežami į geležinkelio stotis, o iš ten – gyvuliniais vagonais siunčiami į tremties vietas. Apie tuos įvykius bylojo ir  Elviros  Drozdovos surinkti ir išsaugoti Kryme 2004–2011 metais užrašyti deportuotų Krymo totorių liudijimai  – žmonių, kuriems pavyko išgyventi tremtį, sugrįžti į gimtąjį Krymą ir pasidalyti savo atmintimi, istorijos. Salėje eksponuojamos istorinės Krymo totorių fotografijos iš rinkinio „Krymo totoriai. Istorinis ir etnografinis paveldas“, kurį  išleido leidykla „Maister Knyh“. Fotografijos sukurtos 1924–1929 metų ekspedicijų metu, vadovaujant pirmojo Bachčisarajaus istorinio-kultūrinio rezervato direktoriaus, menininko ir Krymo totorių kultūros veikėjo Useino Bodaninskio.  Pristatyta ir  Oleksiy Kustovsky paroda „Qırım serbest olacaq / Krymas bus laisvas / Крим буде вільним“.

Elvira Drozdova skaitė tremtinių istorijų ištraukas. Kiekvieną pasakojimą lydėjo autentiškas daiktas, simboliškai atskleidžiantis tremties, netekties ir išgyvenimo temą. Tarp skaitomų istorijų skambėjo pianisto Petro Bondar atliekami kūriniai fortepijonui. Petro Bondar – koncertuojantis akompaniatorius ir solistas, nuo 2022 metų dirba Kauno valstybinio choro koncertmeisteriu. Kaip solistas Petro Bondar koncertavo Austrijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje ir Ukrainoje. 

Atminimo popietėje dalyvavo ir pranešimą skaitė knygos „Lietuvos totorių vardynas iki pavardžių susidarymo XVI–XVII amžiuje“ autorė, Lietuvos medicinos universiteto docentė J. Čirūnaitė. Apie  tokių atmintinų renginių svarbą ir reikšmę kalbėjo Kauno apskrities Lietuvos totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius.

Šios istorinės atminties valandos tęsėsi dalijantis prisiminimais, išgyvenimais, būtinybe išsaugoti ateities kartoms kovotojų už Laisvę, politinių kalinių ir tremtinų  palikimą.  Renginiai, skirti Didžiųjų tremčių minėjimams   – Tautinių mažumų departamento dalinai remiamo  projekto „Istorijos ir kultūrų sankirtos“  renginių ciklo dalis. 

Dalia Poškienė 

Naujienos apie Vakarų Amerikos LUMA skyriaus veiklą

LUMA JAV narės užsibrėžė prioritetinius uždavinius 2026 metams. Išrinkus naują asociacijos valdybą, aptarus nuveiktus darbus ir pasiektus rezultatus, buvo suplanuoti sverbūs bei reikšmingi darbai asociacijos veiklai pagerinti 2026 metams. Metų renginys skirtas  prezidento A. Smetonos paminėjimui.

Pateikiam ištrauką iš laikraščio „Draugas”: Apie LUMA JAV Draugas, 2026 04 18, p.5Apie Vakarų Amerikos LUMA skyriaus veiklą

Istorijos ir kultūrų sankirtos: pažintis su Šeduvos žydų muziejumi „Dingęs štetlas“ ir kitomis Aukštaitijos krašto įžymybėmis

   Jau penkeri metai Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA), kartu su XXVII knygos mėgėjų draugija ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis vykdo tęstinį projektą „Istorijos ir kultūrų sankirtos“, kurį dalinai finansuoja Tautinių mažumų departamentas. Kasmet aplankome atskirus regionus ir susipažįstame su totorių, žydų kultūriniu paveldu. Pastaraisiais metais bendraujame ir su ukrainiečių, totorių  bendruomenėmis. Rengiamos parodos, pristatomos knygos, organizuojamos ekskursijos su kultūrologe Asia Gutermanaite. 

          2026 metų projekto veiklose –  tęstinė pažintis su žydų, totorių kultūros paveldu,  kelionė į muziejų – Šeduvos štetlą.   

Jungtinė kelionė į muziejų „Dingęs štetlas“  ne tik liudija praeitį, bet ir jame siekiama pagerbti, išsaugoti ir atgaivinti istorinę bei kultūrinę apimtį Muziejuje – apie žydų kasdienybę, jų tradicijas, religinį gyvenimą, indėlį į Lietuvos  ir visos Vidurio bei Rytų Europos regiono kultūrą ir istoriją. Muziejų kūrė tarptautinė architektų ir dizainerių komanda, vadovaujama architekto Rainerio Mahlamäkio ir Suomijos architektūros firmos „Lahdelma & Mahlamäki Architects“. Muziejaus ekspozicija išsidėsčiusi devyniose galerijose. „Štetlas“ – jidiš kalba reiški miestelį. Tarpukario Lietuvoje gyvavo daugiau nei 200 štetlų.

Muziejų supa Prisiminimų parkas, liudijantis tragiškus 1941 m. rugpjūčio įvykius, kai visa Šeduvos žydų bendruomenė buvo išvežta į Liaudiškių mišką ir sušaudyta. Muziejuje – liudijimai apie tragišką Šeduvos žydų bendruomenės ir beveik 200 000 Lietuvos žydų sunaikinimą Holokausto metu. Priešais muziejų – Senosios žydų kapinės, kurios atkurtos, sutvarkytos. 

  Apie tragišką žydų tautos likimą, tyrinėjimus ir knygas „Holokaustas Žemaitijoje“, „Holokaustas Sūduvoje“ ir kitas kelionėje pasakojo  jų autorius prof. Aleksandras Vitkus. Būta ir atradimų Kelionėje į Štetlą metu dalyvavusi LUMA narė Jutta Noack parodė vienos mergaitės nuotrauką, iškabintą stende Kulautuvoje. Tai mergaitės iš Kauno geto – Rosian Zerner  nuotrauka. Šią istoriją plačiau ėmėsi tyrinėti A. Vitkus. 

Kelionėje aplankytas ir Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejus, kuriame  veikia paroda „Velykos senoje seklyčioje: papročiai ir atminimai“. 

O pakeliui stabtelėta Akademijoje, kur senajame parke paminklas Klaipėdos vaduotojams, aplankyta senoji Dotnuvos dvaro sodyba. 

Dėkojame LUMA Kauno skyriaus valdybos narei  Virgilijai Randienei, vadovei Margaritai Aušrelei Pleseckienei už  pagalbą organizuojant šią įsimintiną kelionę. 

Dalia Poškienė

LUMA prezidentė 

LEONARDOS DAUJUTĖS ŠARAKAUSKIENĖS NETEKUS

„Noriu kuo daugiau save išnaudoti iki mirties. Kuo daugiau ir sunkiau dirbu, tuo labiau gyvenu. Aš džiaugiuosi, kad gyvenu. Norėčiau,  kad mes kiekvienas bet kur, bet kada   surastume  galimybę dirbti gėriui  ir  kažkam sukurti viltį.

                                                                               / Leonarda Daujutė Šarakauskienė/

Leonarda Daujutė Šarakauskienė gimė 1939.11.29 Kaune, tarnautojų šeimoje. 1964 m. baigė Kauno medicinos instituto gydomąjį fakultetą, nuo tų metų dirbo gydytoja- chirurge .1964-1967m. dirbo Kaišiadorių ligoninėje. 1967-1969 m. – Kauno m. III-je (dabar Respublikinė )ligoninėje, o nuo 1969 m. iki šiol – Kauno onkologijos ligoninėje (dabar LSMUL filialas) onkologe chirurge. Nuo 1971-1991m. ėjo vyr. gydytojo pavaduotojos gydymo reikalams pareigas, kartu dirbo chirurge, 1980 m. buvo suteikta aukščiausia chirurgo kvalifikacinė kategorija. Nuo 1991m. iki 2004 m. – Onkologijos ligoninės Krūtinės ląstos chirurgijos skyriaus vedėja. Nuo 2004 m. dirbo chirurge- onkologe. 

Leonardos Daujutės Šarakauskienės gyvenimas ir veikla – svarbus ir reikšmingas indėlis į Kauno miesto ir iškilių žmonių palikimo puoselėjimą ir sklaidą, pavyzdys gerumo ir dalijimosi patirtimi, savanorystė. Yra paruošusi ir skaičiusi straipsnius moksline tematika tarptautinėse konferencijose – Barselonoje, Prahoje, Miunchene, JAV. Kartu su bendraautoriais paruošusi ir išspausdinusi straipsnius Lietuvos medicininiuose bei tarptautiniuose žurnaluose . Daug rašo ir skaito įvairiai auditorijai populiarių straipsnių medicinine onkologine tematika – nori, kad žmonės turėtų žinių apie onkologines ligas, jų gydymą, nes daug metų dirbdama su onkologiniais ligoniais mato, kad lengviau yra gydyti informuotą ligonį, o ir pačiam ligoniui profesionalaus gydytojo žinios, populiariai išaiškintos yra vertingesnės už neprofesionalų brukamą informaciją. 

  1. L. Šarakauskienės pomėgiai: kelionės ir knygos, savanorystė. Pastaruoju metu Savanoriavo lietuvio kunigo Hermano Šulco našlaičių stovykloje Ruandoje – šis darbas jai teikė didelę dvasinę pilnatvę. Keliaudama po pasaulį, garsindama Kauno, Lietuvos vardą, puikiai žinoma Kaune gydytoja, būdama LUMA nare, prisideda prie visuomenės švietimo, prie vyresnio ir darbingo amžiaus žmonių sveikatinimo.

Neatlygintas, savanoriškas darbas, paskaitų sveikatinimo tema skaitymas, konsultacijos – kasdienis rūpestis. Dalintis, globoti, šviesti žmones – ne kasdienis reiškinys mūsų besikeičiančių vertybių kontekste. Tokio pasiaukojimo, tokios geradarystės pavyzdžių nedaug teturime. Ji norinti laiką praleisti prasmingai – bet kurią dieną, bet kurioje vietoje rasti vietą ir laiką daryti gerus darbus ir suteikti kažkam viltį. Savanoriaudama, kaip ir lietuvis kunigas Hermanas Šulcas, suteikia viltį dešimtims, šimtams likimo nuskriaustų vaikų Atrikoje. L. D. Šarakauskienė sako: Pasaulis pilnas nieko nesiekiančių ir siaurai mąstančių žmonių- kaip būtų gera, jei mes su kunigu H. Šulcu priverstume bent keletą patikėti tuo, ką mes darome. Buvo išrinkta į tarptautinės Graduate Women international (GWI valdyba, yra LUMA atsakingoji sekretorė, dalyvauja tarptautinėse konferencijose, skaito pranešimus). Buvo LUMA Kauno skyriaus pirmininke, Valdybos nare.  Ypatingai jos indėlis į moterų judėjimą Lietuvoje, sklaida apie iškilias moteris. Ji lanko LR viešąsias bibliotekas, bendruomenes, kur neatlygintinai skaito paskaitas įvairiausiomis temomis. Keleri metai dalyvauja projekte „Už saugią ir tvarią bendruomenę“, atsakinga už programą „Sveiko žmogaus akademija“. L. D. Šarakauskienė ypatingai telkė dėmesį rūpinantis ukrainiečių pabėgėlių šeimomis. 

2023 m. pelnė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalį „Tarnaukite Lietuvai“ 

Šviesiąja atmintim prisiminkime mūsų šviesuolę Leonardą Daujutę Šarakauskienę

.

Apie LUMA narės Dalios Kerpauskienės kūrinių parodą

2026 m. koo 12 d. vyko tautodailininkės Dalios Kerpuskienės 70 -osios tekstilinių gobelenų parodos pristatymas. Kelis mėnesius  Vilniaus g. 39 patalpų lankytojai gerėjosi menininkės darbais.

Pirmoji gobelenų paroda buvo surengta 1985 m. Kauno filharmonijoje. Dalia Kerpauskienė yra LUMA narė nuo pat organizacijos atkūrimo 1992 m.  Dalios Kerpauskienės darbai eksponuoti ne tik daugelyje Lietuvos miestų bet ir Vokietijoje, Suomijoje, JAV, Lenkijoje, Šveicarijoje.

Parodos pristatymo metu p. Dalia parodė kaip kuriami gobelenai. Tai reikalaujanti didelio kruopštumo veikla, tai individualia prisiuvimo technika atlikti tekstiliniai darbai, visi vienetiniai, nepakartojami. Darbams naudoja natūralaus ir sintetinio pluošto siūlus.

Parodos dalyvės buvo sužavėtos  pamačiusios kaip sudėtingai vyksta kūrybinis procesas

NEPAMIRŠTAMA GYVENIMO KELIONĖ

Kovo 24 d. 16 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S.Daukanto g. 25) vyks LUMA Garbės narės Danutės Andriušytės-Butrimienės prisiminimų knygos „Kelionė į nežinią ir atgal” sutiktuvės.

D.Andriusytes-knygos-virselis

XXVII knygos mėgėjų draugija išleido Danutės Andriušytės Butrimienės atsiminimus „Kelionė į nežinią ir atgal“. Apie Sibiro tremtį, skaudžius išgyvenimus sovietiniuose lageriuose parašyta ne viena knyga. Tačiau lietuvių pasitraukimo į Vakarus epopėja baigiantis Antrajam pasauliniam karui vis dar tamsus puslapis mūsų istoriografijoje. Knygos autorė jautriai aprašo tėvų ir kaimynų vargo kelią iš Lietuvos į Vokietiją, darbą svetimame krašte, išgyvenimus ir nelaimes, grįžimą į tėviškę po karo ir naujus vargus „socialistinėje Lietuvoje“.

Pirmiausia keletą žodžių reikia pasakyti apie Andriušių šeimą. Tėvas Juozas Andriušis buvo baigęs Prūsijos Hallės – Vittenbergo universiteto (dabar Martyno Liuterio universitetas) žemės ūkio skyrių, motina Danutė Andriušienė – Lietuvos žemės ūkio akademiją. Abu diplomuoti agronomai dirbo netoli Vilkaviškio esančiame Paežerių dvare įkurtoje Žemesniojoje žemės ūkio mokykloje. 1944 m. ankstyvą pavasarį dvarą perėmė vokiečių kariuomenė ir mokyklą uždarė. Andriušiai persikėlė į Miknaičius prie Kudirkos Naumiesčio ir Vokietijos sienos, į senelio tėviškę. 

Štai iš čia frontui artėjant ir prasidėjo Andriušių ir jų giminaičių, kaimynų kelionė į nežinomybę. Dešimties vežimų vilkstinė patraukė į Vokietiją. Kelionei vadovavo Juozas Andriušis, gerai mokėjęs vokiškai.

Sudėtinga ir vargana buvo kelionė. Pagaliau apsistojo Šlencigo dvare, dirbo orchidėjų šiltnamiuose. Frontas artėjo, netrukus čia jau šeimininkavo sovietų kariškiai, kiek vėliau – lenkų kariuomenė. Kraustymasis iš vienos vietos į kitą, kratos, įtarinėjimai, vargana buitis…

Ir taip iki 1945 metų rudens. O tada sunkus kelias atgal į Lietuvą: nepabaigiami patikrinimai, rusų repatriacinės tarnybos ir lenkų saugumo kvotos…

O  grįžus vėl įtarinėjimai, vargai dėl darbo ir padoresnio gyvenimo.

Čia tik epizodiškai priminiau Andriušių, jų giminių ir pažįstamų odisėją. Daug kas liko dešimtmetės mergaitės Danutės atmintyje. Daug kas išblanko laiko ūkanose. Prieš porą metų išleidusi motinos knygą „Nebaigta poema“ – joje Danutės Andriušienės poetinė kūryba, jos pačios atsiminimai ir rašiniai apie ją, – duktė ryžosi aprašyti tą nepaprastą kelionę. Stebina puiki jos atmintis, kaip gyvi prieš akis iškilo nepamirštami epizodai, praturtinti jautrios širdies išgyvenimų. Įtaigi paprasta kalba, objektyvus faktų traktavimas.

Reikia džiaugtis, kad Autorė po ranka turėjo tėvelio sukauptą, per visas negandas išsaugotą gausų dokumentų, nuotraukų, įvairiausių raštų nuorašų archyvą (kelios dešimtys svarbiausių dokumentų skelbiami ir knygoje). Juos sudėjus chronologine tvarka, prieš Autorės akis atsiskleidė visa „kelionės“ istorija – tikra, be pagražinimų, neišgalvota.

Čia dar reikia pridurti, kad, nepaisant visokių sunkumų ir kliūčių, Danutė Andriušytė baigė medicinos studijas ir visą gyvenimą dirbo gydytoja. Ji – nepavargstanti visuomenininkė, kultūros entuziastė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Garbės narė, palaikanti glaudžius ryšius su po visą pasaulį išsiblaškiusiais giminėmis, buvusiais kaimynais ir pažįstamais. Gyvena Kaune. 

Laimonas INIS

Knygos redaktorius 

Su Kovo  11-ąja!

Lietuvos  Laisvės pavasarį,

Saugų, Laisvą ir Nepriklausomą,

švęskime, minėkime, puoselėkime.

Prasmingais darbais prisidėkime

prie Tvarios ir Saugios šalies kūrimo.

 

Su Nepriklausomybės atkūrimo diena!

 

Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA)