Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje į istorijos, muzikos ir literatūros vakarą „Abipus Atlanto“ rinkosi svečiai susitikti su Lietuvoje viešėjusiomis iškiliomis moterimis kūrėjomis. Svečiuose – poetė, JAV lietuvių rašytojų draugijos valdybos narė, JAV lietuvių poezijos pavasarių organizatorė, Lietuvos dukterų draugijos narė, knygų sudarytoja ir leidėja, Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Vakarų Amerikos skyriaus narė Sandra Avižienytė.
Neaplenkė Sandros Avižienytės šeimos ir Sibiro tremtis. Sandra papasakojo šeimos istoriją: jos promočiūtė Juzė Mažeikienė (Bražinskaitė) iš Nemunaičio kaimo, kalėjusi Vorkutos kalėjime, aštuonių vaikų mama buvo ištremta kaip „valstybės prieše“, mirė tremtyje. 1989 metais Sandros Tėvas pargabeno palaikus į Lietuvą. Močiutė ir senelis taip pat neišvengė tremties. Papasakojo ir apie žmogų- legendą Juozą Lukoševičių, kurio du broliai partizanai bei pusbrolis žuvo kovose prieš okupantus. Juozas Lukoševičius buvo vienas iš Perlojos Respublikos įkūrėjų, Perlojos respublikos savigynos būrio milicijos (apie 300 vyrų) vadas. Perlojos respublika gyvavo 4 – 5 metus (apie 1918 – 1923 m.)
Sandra Avižienytė skaitė eilėraščius iš kuplios knygų kraitės.
Jos sukurtų eilėraščių tekstais skamba dainos. Turėjome galimybę išgirsti Lietuvos ir JAV kompozitorių kūrinius. Tomo Varnagirio ir Rimanto Pažemecko dainas atliko vokalistė Žaneta Ježerytė (“Pelenai”). Gitaros garsais ir Sandros eilėraščių tekstais sukurtomis dainomis užbūrė dainų autorius, režisierius Vygantas Kazlauskas.
Sandra Avižienytė skaitytojams yra žinoma kaip puiki poetė. Daugelis jos eilėraščių yra tapę dainomis, dalis jų išversta į prancūzų kalbą. Sandra Avižienytė atgaivino išeivijoje iki 1978-ųjų metų vykusią Poezijos pavasario tradiciją (juos tuo metu organizavo Teresė Pautieniūtė Bogutienė ir JAV Lietuvių rašytojų draugija), į kūrybinę grupę subūrė per 70 JAV gyvenančių ir lietuviškai rašančių autorių, kasmet rengia JAV lietuvių Poezijos pavasarius, kuriuos vainikuoja kasmetinis JAV išeivijos poetų eilėraščių rinkinys. Ji surinko ir susistemino kitų JAV išeivijoje lietuvių autorių biografijas ir kūrybą ir įkūrė pelno nesiekiančią organizaciją PoPAJAVlt.org, kurios tikslas: „suburti išeivijoje gyvenančius lietuvių ir JAV lietuvių poetus iš skirtingų JAV valstijų, kultūrine veikla prisidėti prie JAV ir Pasaulio lietuvių poetų tautinio tapatumo išsaugojimo JAV išeivijoje, sudaryti ir išleisti kasmetinį PoPaJAVlt poezijos rinkinį, pristatyti poeziją ir poetus jau tradicija tapusiame JAV lietuvių Poezijos pavasario renginyje, pasidalinti sukauptais tekstais ir patirtimi ne tik tarpusavyje, bet ir su visa JAV lietuvių bendruomene ir tapti JAV išeivijos kultūrine ir literatūrine dalimi.“
Sandra Avižienytė, gimusi ir augusi Alytuje, nuo 2002-ųjų gyvena Jungtinėse Amerikos valstijose. Lietuvoje Mykolo Riomerio Universitete studijavo teisę, o atvykusi į JAV Magna Cum Laude istorijos bakalaurą su pagyrimu įgijo Marylando valstijose Baltimorės universitete.
2017 m. JAV Lietuvių krašto valdyba apdovanojo S. Avižienytę padėkos raštu už lietuviškos poezijos kūrybą ir indėlį į lietuviško žodžio sklaidą JAV.
2018 m. tapo Lietuvos 100-mečiui skirtos lietuviškos originalios dainos Lietuvos radijo konkurso laureate. 2018 m. S. Avižienytei skirtas Lithuanian University Women Association (LUMA) apdovanojimas – garbės medalis už poeziją Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui paminėti. Originali poezija buvo skaitoma prie paminklų buvusiems Lietuvos prezidentams Indianos valstijoje.
2021 m. JAV išeivijos 70-mečio himno TARP DVIEJŲ KRANTŲ autorė
2022 JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos kultūros tarybos laureatė, apdovanota už nuopelnus, puoselėjant lietuvybę išeivijoje, įteikta atminimo dovana, premija ir padėkos raštai.
2022 m. paskirta Alytaus miesto ambasadore JAV.
2026 m. Šiaurės Amerikos XVII šokių šventė, pavadinta Tarp dviejų krantų , pasak šventės meno vadovų ir režisierių, įkvėpta S. Avižienytės kūrinio.
Augina du sūnus – Joną ir Simoną. Šiuo metu gyvena Ilinojaus valstijoje.
Renginyje dalyvavo ir Lietuvoje viešinti viešnia iš Vašingtono – menininkė Martha Thomas, parodos “Nepamiršk, čia jums ne Lietuva“, kuri buvo eksponuojama Lietuvos etnografiniame muziejuje, autorė. Padovanota paroda išlydėta į Jurbarką, kur, globojama LPKTS Jurbarko filialo pirmininkės Irinos Pažereckienės, bus eksponuojama Jurbarko savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
Dalia Poškienė
LUMA prezidentė, LŽS narė
Jame dalyvavo ir Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) ir XXVII knygos mėgėjų draugijos atstovai. 
Renginio pradžioje visi dalyviai nuvyko į Bitėnų kapinaites, kur buvo pagerbtas Vydūno kapas: padėtos gėlės, uždegtos žvakės, pasakyti sveikinimo žodžiai, nuskambėjo poetės Ritos Bijeikytės – Gatautės eilės, KU vokalinio ansamblio „Jūros ainės“ atliekamos dainos. Iš Bitėnų kapinaičių visi dalyviai nuvyko į Martyno Jankaus muziejų, kur buvo pavaišinti kafija ir Bitėnų moterų keptu nuostabaus skonio štrudeliu. 
Birželio 25 d. 16.30 val. LPKTS salėje, (Laisvės al.39), vyks istorijos, muzikos ir literatūros vakaras „Abipus Atlanto“. Svečiuose – poetė, JAV lietuvių rašytojų draugijos valdybos narė, JAV lietuvių poezijos pavasarių organizatorė, Lietuvos dukterų draugijos narė, knygų sudarytoja ir leidėja, LUMA Vakarų Amerikos skyriaus narė Sandra Avižienytė.
Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) tęsia projekto „Istorijos ir kultūrų sankirtos“ veiklą. Pristatome renginių ciklą, skirtą Didžiųjų tremčių 85-osios metinėms. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje šiems įvykiams minėti iškilūs Kauno menininkai, susibūrę į grupę „Dailės ratas“, surengė parodą „Tremtis“. Joje eksponuojami dailininkų Virginijaus Kašinsko, Vytauto Stasio Lagunavičiaus, Ringailės Marcinauskaitės, Artūro Slapšio, Marijos Rastenienės ir skulptoriaus Kazimiero Sigito Straigio darbai. Parodos atidaryme dalyvavęs LR Seimo narys Arvydas Anušauskas apžvelgė trėmimų istoriją, mąstą ir padarinius. Dailininkė Ringailė Marcinauskaitė pasidalijo šeimos tremties istorija, savo senelio relikvijomis. Apie parodą kalbėjo grupės vadovas Artūras Slapšys. Skaudžiais prisiminimais apie kelią į nežinią, išgyventtus metus Sibiro toliuose kalbėjo Arūnas Masiulis. Atminimo popietę lydėjo kanklininkės Dovaidės Kūrytės muzika. 
Elvira Drozdova skaitė tremtinių istorijų ištraukas. Kiekvieną pasakojimą lydėjo autentiškas daiktas, simboliškai atskleidžiantis tremties, netekties ir išgyvenimo temą. Tarp skaitomų istorijų skambėjo pianisto Petro Bondar atliekami kūriniai fortepijonui. Petro Bondar – koncertuojantis akompaniatorius ir solistas, nuo 2022 metų dirba Kauno valstybinio choro koncertmeisteriu. Kaip solistas Petro Bondar koncertavo Austrijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje ir Ukrainoje. 
Atminimo popietėje dalyvavo ir pranešimą skaitė knygos „Lietuvos totorių vardynas iki pavardžių susidarymo XVI–XVII amžiuje“ autorė, Lietuvos medicinos universiteto docentė J. Čirūnaitė. Apie tokių atmintinų renginių svarbą ir reikšmę kalbėjo Kauno apskrities Lietuvos totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius.
Jungtinė kelionė į muziejų „Dingęs štetlas“ ne tik liudija praeitį, bet ir jame siekiama pagerbti, išsaugoti ir atgaivinti istorinę bei kultūrinę apimtį Muziejuje – apie žydų kasdienybę, jų tradicijas, religinį gyvenimą, indėlį į Lietuvos ir visos Vidurio bei Rytų Europos regiono kultūrą ir istoriją. Muziejų kūrė tarptautinė architektų ir dizainerių komanda, vadovaujama architekto Rainerio Mahlam
Muziejų supa Prisiminimų parkas, liudijantis tragiškus 1941 m. rugpjūčio įvykius, kai visa Šeduvos žydų bendruomenė buvo išvežta į Liaudiškių mišką ir sušaudyta. Muziejuje – liudijimai apie tragišką Šeduvos žydų bendruomenės ir beveik 200 000 Lietuvos žydų sunaikinimą Holokausto metu. Priešais muziejų – Senosios žydų kapinės, kurios atkurtos, sutvarkytos. 
Kelionėje aplankytas ir 
