LUMA vadovės

1992 m. – 1998 m. LUMA prezidentė

Aušrinė Marija Pavilionienė

  Lietuvos moterų viltys

Marija Aušrinė Pavilionienė

Prisiminimai apie Lietuvos universitetų moterų asociacijos atkūrimą Vilniaus universitete 1991 m. spalio 24 d. yra malonūs ir liūdni. Malonūs tuo, jog Lietuvai atgavus nepriklausomybę, viltingai tikėjome, kad naujai kuriamoje visuomenėje bus gerbiamos moterų teisės, kad įsigalės moterų ir vyrų lygybė. Prisiminimai kelia liūdesį todėl, kad iki šiol Lietuvoje lyčių lygybė neegzistuoja.

Asociacijos atkuriamajame susirinkime VU dėstytojos, mokslininkės ir absolventės subūrė iniciatyvinę grupę, kurią sudarė Aurelija Usonienė, Dalia Dičiūtė-Foigt, Kornelija  Jurgaitienė, Ligija Kaminskienė, Viktorija Daujotytė, Giedrė Purvaneckienė, kt. ir aš. Posovietinėje Lietuvoje buvome pirmos visuomenininkės, prikėlusios tarpukario Aukštąjį mokslą baigusių moterų  sąjungos idėjas. Siekėme laisvoje Lietuvoje telkti moteris bendrai ir kryptingai  veiklai, reikšti moterų interesus ir ginti jų teises, raginome moteris savivokai ir saviraiškai, gilinantis  į moterų nelygybės priežastis ir lyčių lygybės kūrimo  būtinybę.

Pirmasis visuotinis susirinkimas įvyko Istorijos fakulteto kavinėje 1991 m. gruodžio mėn., kuriame dalyvavo apie 60 moterų, tarp jų istorikė Irena Valikonytė, filologės Elena Kuosaitė, V. Daujotytė, A.  Usonienė. Pastaroji parengė pranešimą apie Tarptautinę universitetų moterų federaciją (TUMF), pabrėžė Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) sugrįžimo į tarptautinę erdvę svarbą, Lietuvos ir užsienio akademikių ryšių plėtotės, užsienio moterų judėjimo patirties sklaidos Lietuvoje reikšmingumą. Į tarptautinę erdvę sugrįžome 1992 m. rugpjūtį, kai 24 – oji TUMF konferencija Stanfordo universitete, Kalifornijoje, pritarė LUMA narystei. Konferencijoje skaičiau  pranešimą apie Lietuvos moteris ir LUMA atkūrimo tikslus. Visada liksiu dėkinga JAV lietuvėms, kurios nuoširdžiai mane globojo.

Susirinkimo dalyves pasveikino VU universiteto rektorius Rolandas Pavilionis, pažadėjęs remti LUMA veiklą. Jis žodį tesėjo: atrėmė Senato pašaipas, kai svarstėme Moterų studijų centro (MSC) steigimo galimybę VU, suteikė Centrui ir LUMOS veiklai nuostabią salę paskaitoms ir bibliotekai, rėmė feministinio žurnalo „Feminizmas, visuomenė, kultūra“ leidimą. Atėjus naujam rektoriui  viskas pasikeitė – Centras ir Moterų studijų biblioteka buvo iškelta į Baltupius, nutrauktas žurnalo finansavimas.

Visuotiniame susirinkime svečio teisėmis kalbėjo psichologas Eugenijus Laurinaitis, iš kurio skolinausi knygas apie lyčių psichologiją, nustebinęs auditoriją tradiciniu, biologiniu lyčių apibūdinimu ir išreiškęs baimę dėl feminizmo plitimo Lietuvoje. Savo kalboje jam atsakiau, kad Lietuvos moterims teks daug nuveikti griaunant lyčių stereotipus, įrodant, kaip buvo kuriama lyčių nelygybė ir kaip prikeliamas moters pasitikėjimas  savo kūrybiškumu.  V. Daujotytė pabrėžė, kad  moterys gyveno vyrų sukurtų normų pasaulyje, todėl LUMOS uždavinys yra išryškinti moterų intelektualumo reikšmę visuomenei. E. Kuosaitė buvo atsargi – politinės problemos neturėtų būti Asociacijos prioritetas. Tačiau visuomeninės, socialinės ir politinės problemos tapo LUMA ir Moterų studijų centrų švietėjiškos, vėliau mokslinės tiriamosios veiklos pamatu, vaduojant posovietinę Lietuvą  iš patriarchalinės pasaulėjautos ir pasaulėvaizdžio.

Pirmajame susirinkime svarstėme Universitetų moterų sąjungos įstatus, kuriuos radome VU bibliotekos rankraščių skyriuje. Bibliotekos direktorė Birutė Butkevičienė visada buvo LUMA  ir Centro nuoširdi rėmėja. Naujų įstatų rengimo grupei vadovavo teisininkė D. Dičiūtė-Foigt.  Dažnai susitikdavome  su ja A. Usonienės namuose, kur šlifavome kiekvieną įstatų sakinį ir žodį. 1992 m. kovo 30 d. LUMOS įstatai buvo registruoti Teisingumo ministerijoje. LUMOS   aktyvistės menininkės Ginta Baginskienė, Regina Balčikonienė, Regina Sipavičiūtė, Marija Gurevičienė, „Salonas  7“ darbuotojos sukūrė asociacijos simbolius – kryžiaus ir saulės derinį, pasiuvo LUMOS ir Vilniaus skyriaus vėliavas. Dailininkas Algis Gedgaudas sukūrė MSC simboliką. Minėtos menininkės bei skulptorė Dalia Matulaitė rengė Centre moterų kūrinių parodas. Tai buvo nuostabus, dvasią pakylėjantis bendravimas.

Susirinkime taip pat  išrinkome LUMOS Tarybą (D. Dičiūtė- Foigt, Loreta Kundrotienė, Diana Sidarkevičiūtė) ir Valdybą (A. Ališauskienė, L. Jekentaitė, A. Vasiliauskienė). Tuomet vienbalsiai buvau išrinkta Asociacijos prezidente. Šias pareigas ėjau dvi kadencijas. Lengva nebuvo, nes reikėjo derinti  daug dalykų – Asociacijos ir Centro veiklą, paskaitų rengimą Užsienio literatūros katedroje ir Centre, MSC bibliotekos steigimą, konferencijų ir seminarų rengimą, feministinio žurnalo redagavimą, straipsnių rašymą ginant moterų, vaikų  teises, feministinį judėjimą Lietuvoje, demaskuojant smurtą šeimoje, atvirai prabylant apie lytiškumo įvairovę, lyties ir asmenybės tapatybę.

Šešis metus vadovaudama LUMAI įsitikinau, kad solidarios moterys gali daug nuveikti šviečiant ir keičiant visuomenę. Kauno skyrius, kuriam vadovavo Danutė Vailionytė, buvo labai aktyvus; Klaipėdoje diplomuotas moteris subūrė Jūratė Karosaitė; susikūrė Panevėžio ir Šiaulių LUMA grupės.  MSC buvo  įsteigti Kauno Technologijos, Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose. Bendradarbiavome su įvairiomis moterų organizacijomis, tačiau, kai Kazimiera Prunskienė pasiūlė LUMAI jungtis prie jos vadovaujamos Lietuvos moterų asociacijos, atsisakėme ir buvome teisios. Prasidėjo politinio karjerizmo varžybos, kova už asmeninę gerovę, o tai žeidė moterų vienybę ir  MSC veiklą.  1992 m. Prunskienė įkūrė Moterų partiją, kuri keitė pavadinimus jungdamasi  su kitomis politinėmis partijomis. K. Prunskienė savęs feministe nevadino, ji greitai pamiršo moterų vienybę.

Mes išlikome savarankiškos ir saugojome akademikių, moterų pilietinių organizacijų ir politikių ryšį. Tai buvo nuostabus Lietuvos moterų solidarumo ir moterų judėjimo atgimimo tarpsnis. Veikėme išvien ir su 1999 m. įsteigta Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, jos aktyvia vadove Aušrine Burneikiene.

Manau, kad LUMA atkūrimas ir  Moterų studijų centrų steigimas universitetuose, kaip LUMOS švietėjiškos ir mokslo tiriamosios veiklos tikslas, spartus lyčių lygybės įstatymų priėmimas parlamente suvaidino svarbų vaidmenį Europos parlamentui ir Europos tarybai renkantis Europos lyčių lygybės instituto  steigimo vietą. 2010 m. institutas pradėjo savo veiklą Vilniuje.

2005 m. – 2008 m. LUMA prezidentė

Ada Azarevičienė

LUMA Kauno skyriaus narė nuo  1992 m.

Baigė  Medicinos instituto Gydomąjį fakultetą  1969 m. gydytoja,

Medicinos mokslų daktarė, vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė.

Darbovietė: Kauno Medicinos universiteto Kardiologijos institutas, Kauno Medicinos universiteto Histologijos-Embriologijos ir Anatomijos katedra.  Veikla – paskaitų skaitymas, seminarų, praktikos darbų vedimas. Kauno miesto Savivaldybės Visuomenės Sveikatos biuras.

Profesinė ir mokslinė veikla: Išeminė širdies liga, miokardo infarktas, išgyvenamumo prognozavimas po persirgto miokardo infarkto. Sveikata ir aplinkos oro tarša. Respublikos gyventojų sveikatos būsenos ir jos dinamikos įvertinimas. Nustatyti ūmaus miokardo infarkto paplitimą, mirštamumą ir klinikinės diagnostikos būklę Lietuvoje. Aplinkos veiksnių įtaka 35-64 m. Kauno m. moterų miokardo infarkto rizikai. Motinų lėtinių bei ūminių ligų įtaka įgimtoms širdies ydoms išsivystyti tyrimas.

Publikacijos: Tarptautinėje ir respublikinėje spaudoje paskelbta 160 publikacijų.

Užsienio spaudoje; „The De-Mand – Control Model and Myocardial Infarction in the Working Population of Kaunas Men”(Acta Medica Lithuanica),

„Psychosocial Factors at Work and Myocardial Infarction Among Men in Kaunas Lithuania”

(Scandinavian Journal of Work, Environment a Health).

„Cardiovascular risk factors and cognitive function in middle aged and elderly Lithuanian urban population: results from the HAPIEE study”(BMC Neurology).

„Oro tarša Kauno mieste” (Žmogaus ir gamtos sauga).

Apdovanojimai, įvertinimai:

Padėkos ženklas „Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia” už aktyvią ir nuoširdžią pagalbą rūpinantis bendruomenės dvasiniu tobulėjimu.

„GERUMO KRISTALAS” apdovanojimas už reikšmingus neatlygintinus darbus Kauno bendruomenės labui.

Medalis – padėka „Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia”.

Padėkos: Europos Komisijos narės Dalios Grybauskaitės, Seimo narės Dalios Teišerskytės, Seimo Pirmininko pavaduotojo Vydo Gedvilo, padėka už pagalbą rengiant tarptautinę konferenciją „Migracija ir Europos ateitis“, padėkos  raštas už aktyvią veiklą Pastoracinėje taryboje.

Veikla LUMA: 2005-2008 m. prezidentė, dalyvavimas įvairiapusėje LUMA veikloje, LUMA valdybos narė, LMLO tarybos narė. skaitomos paskaitos ne tik Kaune, bet ir respublikoje.

Kita reikšminga veikla: Tarptautinis Konsultacinis moterų forumas, Lietuvos kardiologų ir Kauno krašto kardiologų draugijų narė, Mokslininkų ir Gydytojų sąjungos narė, Lietuvos Širdies asociacijos, Europos kardiologų draugijos, Tarptautinės kardiologų draugijos ir Federacijos narė, Lietuvos Hipertenzijos ir Pasaulinės Hipertenzijos narė.

Laisvalaikio pomėgiai: kelionės, knygos.