Kategorija: Naujienos

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje į istorijos, muzikos  ir literatūros vakarą „Abipus Atlanto“ rinkosi   svečiai susitikti su Lietuvoje viešėjusiomis  iškiliomis moterimis  kūrėjomis. Svečiuose –  poetė, JAV lietuvių rašytojų draugijos valdybos narė, JAV lietuvių poezijos pavasarių organizatorė, Lietuvos dukterų draugijos narė, knygų sudarytoja ir leidėja, Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Vakarų Amerikos skyriaus narė Sandra Avižienytė. 

Neaplenkė Sandros Avižienytės šeimos ir Sibiro tremtis. Sandra papasakojo šeimos istoriją: jos promočiūtė Juzė Mažeikienė (Bražinskaitė) iš Nemunaičio kaimo, kalėjusi Vorkutos kalėjime, aštuonių vaikų mama buvo ištremta kaip „valstybės prieše“, mirė tremtyje. 1989 metais Sandros Tėvas pargabeno palaikus į Lietuvą. Močiutė ir senelis taip pat neišvengė tremties. Papasakojo ir apie žmogų- legendą Juozą Lukoševičių, kurio du broliai partizanai bei pusbrolis žuvo kovose prieš okupantus. Juozas Lukoševičius buvo vienas iš Perlojos Respublikos įkūrėjų, Perlojos respublikos savigynos būrio milicijos (apie 300 vyrų) vadas. Perlojos respublika gyvavo 4 – 5 metus (apie 1918 – 1923 m.) 

Sandra Avižienytė skaitė eilėraščius iš kuplios knygų kraitės.
Jos sukurtų eilėraščių tekstais skamba dainos. Turėjome  galimybę išgirsti Lietuvos ir JAV kompozitorių kūrinius. Tomo Varnagirio ir Rimanto Pažemecko dainas atliko vokalistė Žaneta Ježerytė (“Pelenai”).  Gitaros garsais  ir Sandros eilėraščių tekstais sukurtomis dainomis  užbūrė dainų autorius, režisierius Vygantas Kazlauskas. 

Sandra Avižienytė skaitytojams yra žinoma kaip puiki poetė. Daugelis jos eilėraščių yra tapę dainomis, dalis jų išversta į prancūzų kalbą. Sandra Avižienytė atgaivino išeivijoje iki 1978-ųjų metų vykusią Poezijos pavasario tradiciją (juos tuo metu organizavo Teresė Pautieniūtė Bogutienė ir JAV Lietuvių rašytojų draugija), į kūrybinę grupę subūrė per 70 JAV gyvenančių ir lietuviškai rašančių autorių, kasmet rengia JAV lietuvių Poezijos pavasarius, kuriuos vainikuoja kasmetinis JAV išeivijos poetų eilėraščių rinkinys. Ji surinko ir susistemino kitų JAV išeivijoje lietuvių autorių biografijas ir kūrybą ir įkūrė pelno nesiekiančią organizaciją PoPAJAVlt.org, kurios tikslas: „suburti išeivijoje gyvenančius lietuvių ir JAV lietuvių poetus iš skirtingų JAV valstijų, kultūrine veikla prisidėti prie JAV ir Pasaulio lietuvių poetų tautinio tapatumo išsaugojimo JAV išeivijoje, sudaryti ir išleisti kasmetinį PoPaJAVlt poezijos rinkinį, pristatyti poeziją ir poetus jau tradicija tapusiame JAV lietuvių Poezijos pavasario renginyje, pasidalinti sukauptais tekstais ir patirtimi ne tik tarpusavyje, bet ir su visa JAV lietuvių bendruomene ir tapti JAV išeivijos kultūrine ir literatūrine dalimi.“

Sandra Avižienytė, gimusi ir augusi Alytuje, nuo 2002-ųjų gyvena Jungtinėse Amerikos valstijose. Lietuvoje Mykolo Riomerio Universitete studijavo teisę,  o atvykusi į JAV Magna Cum Laude istorijos bakalaurą su pagyrimu įgijo Marylando valstijose Baltimorės universitete.

2017 m. JAV Lietuvių krašto valdyba apdovanojo S. Avižienytę padėkos raštu už lietuviškos poezijos kūrybą ir indėlį į lietuviško žodžio sklaidą JAV.

2018 m. tapo Lietuvos 100-mečiui skirtos lietuviškos originalios dainos Lietuvos radijo konkurso laureate. 2018 m. S. Avižienytei skirtas Lithuanian University Women Association (LUMA) apdovanojimas – garbės medalis už poeziją Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui paminėti.  Originali poezija buvo skaitoma prie paminklų buvusiems Lietuvos prezidentams Indianos valstijoje.

2021 m. JAV išeivijos 70-mečio  himno  TARP DVIEJŲ KRANTŲ autorė

2022 JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos kultūros tarybos laureatė, apdovanota už nuopelnus, puoselėjant lietuvybę išeivijoje, įteikta atminimo dovana, premija ir padėkos raštai.

2022 m. paskirta Alytaus miesto ambasadore JAV.

2026 m. Šiaurės Amerikos XVII šokių šventė, pavadinta Tarp dviejų krantų , pasak šventės meno vadovų ir režisierių, įkvėpta S. Avižienytės kūrinio.

Augina du sūnus – Joną ir Simoną. Šiuo metu gyvena Ilinojaus valstijoje.
          Renginyje dalyvavo ir Lietuvoje viešinti viešnia iš Vašingtono – menininkė Martha Thomas, parodos “Nepamiršk, čia jums ne Lietuva“, kuri buvo eksponuojama Lietuvos etnografiniame muziejuje, autorė. Padovanota paroda išlydėta į Jurbarką, kur, globojama LPKTS Jurbarko filialo pirmininkės Irinos Pažereckienės, bus eksponuojama Jurbarko savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

Dalia Poškienė 

LUMA prezidentė, LŽS narė

  „Spindulys esmi begalinės šviesos“. Tai 29-asis Kultūros renginių ciklo „Vydūnas – tautai ir valstybei“ renginys, subūręs Vydūno idėjų puoselėtojus, Vydūno paminklo mecenatus, Seimo narius, kultūros ir visuomenės atstovus. Renginys vyko birželio 27 d. Pagėgių savivaldybėje, Bitėnų kaime, Martyno Jankaus muziejuje. Jame dalyvavo ir Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) ir XXVII knygos mėgėjų draugijos  atstovai. Renginio pradžioje visi dalyviai nuvyko į Bitėnų kapinaites, kur buvo pagerbtas Vydūno kapas: padėtos gėlės, uždegtos žvakės, pasakyti sveikinimo žodžiai, nuskambėjo poetės Ritos Bijeikytės – Gatautės eilės, KU vokalinio ansamblio „Jūros ainės“ atliekamos dainos. Iš Bitėnų kapinaičių visi dalyviai nuvyko į Martyno Jankaus muziejų, kur buvo pavaišinti kafija ir Bitėnų moterų keptu nuostabaus skonio štrudeliu. 

       Mokslinė praktinė konferencija „Spindulys esmi begalinės šviesos“ įžanginį žodį tarė moderatorius, režisierius Juozas Ivanauskas,  sugiedota „Tautiška giesmė“.  Renginio dalyvius pasveikino Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, KU infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Benediktas Petrauskas, Vydūno paminklo Klaipėdoje mecenatas Rimantas Cibauskas, skulptorius Gintautas Jonkus. Vydūno draugijos pirmininkė, lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė perskaitė pranešimą „Namai, gimtinė, tėvynė Vydūno filosofijoje ir kūryboje“, Seimo narys, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys  prof. dr. Valdas Rakutis papasakojo apie Mažosios Lietuvos pėdsaką lituanistikos lobyne, KU prof. habil. dr. Emeritas Algimantas Kirkutis pristatė Vydūno įdėjas bei kūrybinės veiklos aktualumą tada ir dabar. Konferencijos metu skambėjo KU vokalinio ansamblio „Jūros ainės“ atliekamos dainos bei KU gitaros studijos „Marinis“ grojamos melodijos. Pasibaigus konferencijai, renginio dalyviai vyko į Šilutės rajoną, kur Vilhelmo Storosto-Vydūno gimtinėje Jonaičiuose buvo atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo. 

Renginių ciklo organizatoriai:

Klaipėdos universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vydūno draugija ir Šilutės rajono savivaldybė.

 Regina Tuskevičienė

LUMA valdybos narė

Birželio 25 d. 16.30 val. LPKTS salėje, (Laisvės al.39), vyks istorijos, muzikos  ir literatūros vakaras „Abipus Atlanto“. Svečiuose –  poetė, JAV lietuvių rašytojų draugijos valdybos narė, JAV lietuvių poezijos pavasarių organizatorė, Lietuvos dukterų draugijos narė, knygų sudarytoja ir leidėja, LUMA Vakarų Amerikos skyriaus narė Sandra Avižienytė.

Jos eilėraščių tekstais skamba dainos. Turėsime galimybę išgirsti Lietuvos ir JAV kompozitorių kūrinius. Tomo Varnagirio ir Rimanto Pažemecko dainas atliks vokalistė Žaneta Ježerytė (“Pelenai”), o dainų autorius, režisierius Vygantas Kazlauskas turės galimybę pristatyti pats. Renginyje dalyvaus ir viešnia iš Vašingtono – menininkė Martha Thomas, parodos “Nepamiršk, čia jums ne Lietuva“, kuri eksponuojama Lietuvos etnografiniame muziejuje, autorė.

Renginį organizuoja Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) 

Maloniai kviečiame.

LUMA JAV narės užsibrėžė prioritetinius uždavinius 2026 metams. Išrinkus naują asociacijos valdybą, aptarus nuveiktus darbus ir pasiektus rezultatus, buvo suplanuoti sverbūs bei reikšmingi darbai asociacijos veiklai pagerinti 2026 metams. Metų renginys skirtas  prezidento A. Smetonos paminėjimui.

Pateikiam ištrauką iš laikraščio „Draugas”: Apie LUMA JAV Draugas, 2026 04 18, p.5Apie Vakarų Amerikos LUMA skyriaus veiklą

„Noriu kuo daugiau save išnaudoti iki mirties. Kuo daugiau ir sunkiau dirbu, tuo labiau gyvenu. Aš džiaugiuosi, kad gyvenu. Norėčiau,  kad mes kiekvienas bet kur, bet kada   surastume  galimybę dirbti gėriui  ir  kažkam sukurti viltį.

                                                                               / Leonarda Daujutė Šarakauskienė/

Leonarda Daujutė Šarakauskienė gimė 1939.11.29 Kaune, tarnautojų šeimoje. 1964 m. baigė Kauno medicinos instituto gydomąjį fakultetą, nuo tų metų dirbo gydytoja- chirurge .1964-1967m. dirbo Kaišiadorių ligoninėje. 1967-1969 m. – Kauno m. III-je (dabar Respublikinė )ligoninėje, o nuo 1969 m. iki šiol – Kauno onkologijos ligoninėje (dabar LSMUL filialas) onkologe chirurge. Nuo 1971-1991m. ėjo vyr. gydytojo pavaduotojos gydymo reikalams pareigas, kartu dirbo chirurge, 1980 m. buvo suteikta aukščiausia chirurgo kvalifikacinė kategorija. Nuo 1991m. iki 2004 m. – Onkologijos ligoninės Krūtinės ląstos chirurgijos skyriaus vedėja. Nuo 2004 m. dirbo chirurge- onkologe. 

Leonardos Daujutės Šarakauskienės gyvenimas ir veikla – svarbus ir reikšmingas indėlis į Kauno miesto ir iškilių žmonių palikimo puoselėjimą ir sklaidą, pavyzdys gerumo ir dalijimosi patirtimi, savanorystė. Yra paruošusi ir skaičiusi straipsnius moksline tematika tarptautinėse konferencijose – Barselonoje, Prahoje, Miunchene, JAV. Kartu su bendraautoriais paruošusi ir išspausdinusi straipsnius Lietuvos medicininiuose bei tarptautiniuose žurnaluose . Daug rašo ir skaito įvairiai auditorijai populiarių straipsnių medicinine onkologine tematika – nori, kad žmonės turėtų žinių apie onkologines ligas, jų gydymą, nes daug metų dirbdama su onkologiniais ligoniais mato, kad lengviau yra gydyti informuotą ligonį, o ir pačiam ligoniui profesionalaus gydytojo žinios, populiariai išaiškintos yra vertingesnės už neprofesionalų brukamą informaciją. 

1. L. Šarakauskienės pomėgiai: kelionės ir knygos, savanorystė. Pastaruoju metu Savanoriavo lietuvio kunigo Hermano Šulco našlaičių stovykloje Ruandoje – šis darbas jai teikė didelę dvasinę pilnatvę. Keliaudama po pasaulį, garsindama Kauno, Lietuvos vardą, puikiai žinoma Kaune gydytoja, būdama LUMA nare, prisideda prie visuomenės švietimo, prie vyresnio ir darbingo amžiaus žmonių sveikatinimo.

Neatlygintas, savanoriškas darbas, paskaitų sveikatinimo tema skaitymas, konsultacijos – kasdienis rūpestis. Dalintis, globoti, šviesti žmones – ne kasdienis reiškinys mūsų besikeičiančių vertybių kontekste. Tokio pasiaukojimo, tokios geradarystės pavyzdžių nedaug teturime. Ji norinti laiką praleisti prasmingai – bet kurią dieną, bet kurioje vietoje rasti vietą ir laiką daryti gerus darbus ir suteikti kažkam viltį. Savanoriaudama, kaip ir lietuvis kunigas Hermanas Šulcas, suteikia viltį dešimtims, šimtams likimo nuskriaustų vaikų Atrikoje. L. D. Šarakauskienė sako: Pasaulis pilnas nieko nesiekiančių ir siaurai mąstančių žmonių- kaip būtų gera, jei mes su kunigu H. Šulcu priverstume bent keletą patikėti tuo, ką mes darome. Buvo išrinkta į tarptautinės Graduate Women international (GWI valdyba, yra LUMA atsakingoji sekretorė, dalyvauja tarptautinėse konferencijose, skaito pranešimus). Buvo LUMA Kauno skyriaus pirmininke, Valdybos nare.  Ypatingai jos indėlis į moterų judėjimą Lietuvoje, sklaida apie iškilias moteris. Ji lanko LR viešąsias bibliotekas, bendruomenes, kur neatlygintinai skaito paskaitas įvairiausiomis temomis. Keleri metai dalyvauja projekte „Už saugią ir tvarią bendruomenę“, atsakinga už programą „Sveiko žmogaus akademija“. L. D. Šarakauskienė ypatingai telkė dėmesį rūpinantis ukrainiečių pabėgėlių šeimomis. 

2023 m. pelnė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalį „Tarnaukite Lietuvai“ 

Šviesiąja atmintim prisiminkime mūsų šviesuolę Leonardą Daujutę Šarakauskienę

.

2026 m. koo 12 d. vyko tautodailininkės Dalios Kerpuskienės 70 -osios tekstilinių gobelenų parodos pristatymas. Kelis mėnesius  Vilniaus g. 39 patalpų lankytojai gerėjosi menininkės darbais.

Pirmoji gobelenų paroda buvo surengta 1985 m. Kauno filharmonijoje. Dalia Kerpauskienė yra LUMA narė nuo pat organizacijos atkūrimo 1992 m.  Dalios Kerpauskienės darbai eksponuoti ne tik daugelyje Lietuvos miestų bet ir Vokietijoje, Suomijoje, JAV, Lenkijoje, Šveicarijoje.

Parodos pristatymo metu p. Dalia parodė kaip kuriami gobelenai. Tai reikalaujanti didelio kruopštumo veikla, tai individualia prisiuvimo technika atlikti tekstiliniai darbai, visi vienetiniai, nepakartojami. Darbams naudoja natūralaus ir sintetinio pluošto siūlus.

Parodos dalyvės buvo sužavėtos  pamačiusios kaip sudėtingai vyksta kūrybinis procesas

Kovo 24 d. 16 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S.Daukanto g. 25) vyks LUMA Garbės narės Danutės Andriušytės-Butrimienės prisiminimų knygos „Kelionė į nežinią ir atgal” sutiktuvės.

XXVII knygos mėgėjų draugija išleido Danutės Andriušytės Butrimienės atsiminimus „Kelionė į nežinią ir atgal“. Apie Sibiro tremtį, skaudžius išgyvenimus sovietiniuose lageriuose parašyta ne viena knyga. Tačiau lietuvių pasitraukimo į Vakarus epopėja baigiantis Antrajam pasauliniam karui vis dar tamsus puslapis mūsų istoriografijoje. Knygos autorė jautriai aprašo tėvų ir kaimynų vargo kelią iš Lietuvos į Vokietiją, darbą svetimame krašte, išgyvenimus ir nelaimes, grįžimą į tėviškę po karo ir naujus vargus „socialistinėje Lietuvoje“.

Pirmiausia keletą žodžių reikia pasakyti apie Andriušių šeimą. Tėvas Juozas Andriušis buvo baigęs Prūsijos Hallės – Vittenbergo universiteto (dabar Martyno Liuterio universitetas) žemės ūkio skyrių, motina Danutė Andriušienė – Lietuvos žemės ūkio akademiją. Abu diplomuoti agronomai dirbo netoli Vilkaviškio esančiame Paežerių dvare įkurtoje Žemesniojoje žemės ūkio mokykloje. 1944 m. ankstyvą pavasarį dvarą perėmė vokiečių kariuomenė ir mokyklą uždarė. Andriušiai persikėlė į Miknaičius prie Kudirkos Naumiesčio ir Vokietijos sienos, į senelio tėviškę. 

Štai iš čia frontui artėjant ir prasidėjo Andriušių ir jų giminaičių, kaimynų kelionė į nežinomybę. Dešimties vežimų vilkstinė patraukė į Vokietiją. Kelionei vadovavo Juozas Andriušis, gerai mokėjęs vokiškai.

Sudėtinga ir vargana buvo kelionė. Pagaliau apsistojo Šlencigo dvare, dirbo orchidėjų šiltnamiuose. Frontas artėjo, netrukus čia jau šeimininkavo sovietų kariškiai, kiek vėliau – lenkų kariuomenė. Kraustymasis iš vienos vietos į kitą, kratos, įtarinėjimai, vargana buitis…

Ir taip iki 1945 metų rudens. O tada sunkus kelias atgal į Lietuvą: nepabaigiami patikrinimai, rusų repatriacinės tarnybos ir lenkų saugumo kvotos…

O  grįžus vėl įtarinėjimai, vargai dėl darbo ir padoresnio gyvenimo.

Čia tik epizodiškai priminiau Andriušių, jų giminių ir pažįstamų odisėją. Daug kas liko dešimtmetės mergaitės Danutės atmintyje. Daug kas išblanko laiko ūkanose. Prieš porą metų išleidusi motinos knygą „Nebaigta poema“ – joje Danutės Andriušienės poetinė kūryba, jos pačios atsiminimai ir rašiniai apie ją, – duktė ryžosi aprašyti tą nepaprastą kelionę. Stebina puiki jos atmintis, kaip gyvi prieš akis iškilo nepamirštami epizodai, praturtinti jautrios širdies išgyvenimų. Įtaigi paprasta kalba, objektyvus faktų traktavimas.

Reikia džiaugtis, kad Autorė po ranka turėjo tėvelio sukauptą, per visas negandas išsaugotą gausų dokumentų, nuotraukų, įvairiausių raštų nuorašų archyvą (kelios dešimtys svarbiausių dokumentų skelbiami ir knygoje). Juos sudėjus chronologine tvarka, prieš Autorės akis atsiskleidė visa „kelionės“ istorija – tikra, be pagražinimų, neišgalvota.

Čia dar reikia pridurti, kad, nepaisant visokių sunkumų ir kliūčių, Danutė Andriušytė baigė medicinos studijas ir visą gyvenimą dirbo gydytoja. Ji – nepavargstanti visuomenininkė, kultūros entuziastė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Garbės narė, palaikanti glaudžius ryšius su po visą pasaulį išsiblaškiusiais giminėmis, buvusiais kaimynais ir pažįstamais. Gyvena Kaune. 

Laimonas INIS

Knygos redaktorius 

Lietuvos  Laisvės pavasarį,

Saugų, Laisvą ir Nepriklausomą,

švęskime, minėkime, puoselėkime.

Prasmingais darbais prisidėkime

prie Tvarios ir Saugios šalies kūrimo.

 

Su Nepriklausomybės atkūrimo diena!

 

Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA)

2026 m. kovo 13 d., penktadienį, 17 val. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55, Kaune) drauge su muziejaus Osvaldo Daugelio biblioteka, Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) ir XXVII Knygos mėgėjų draugija kviečia paminėti 140-ąjį Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės gimtadienį.

Renginio metu bus pristatytas VšĮ Literatūrologinių tyrimų centro vadovo dr. Ramučio Karmalavičiaus VII (Ne)rinktinių kritikos raštų tomas „Modernybės reversai“ (2024), kuriame yra skelbiamas pirmas monografinis tyrinėjimas apie žymiąją kultūrinio lietuvių sąjūdžio aktyvistę: „Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. Epocha, idealai, kūryba“.

Nūnai šios studijos orientyrai išmaniai plėtojami jaunesnės kartos literatūrologų darbuose, tad ir renginio metu bus diskusiškai pagerbiamas sukaktuvininkei būdingas „kritiškas žvilgsnis į lietuvių inteligentiją“, pabrėžiamas jo aktualumas šiandienai. Taip pat ryškinamas energingosios „vertybių perkainotojos“ indėlis į lietuvių literatūros ir meno kritikos raidą, ypač atkreipiant akis į moderniosios estetinės minties formavimosi trikdžius Lietuvoje, į priešpriešą S. Čiurlionienės akcentuotoms „aukštesnio galvojimo“ iniciatyvoms, nerimui dėl krizinių visuomenės būklės simptomų.

Neliks apeitos ir sudegintų laiškų Konstantinui paslaptys bei kontroversiška laikysena lemtingais valstybės istorijos momentais.

Muzikinę programą iš Čiurlionio kūrybos atliks pianistas Darius Kudirka. 

Renginį moderuos kultūros vadybininkė Inga Uus.

Bibliotekos skaitykloje pakviesime apžiūrėti Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei skirtą parodą.

 

LUMA prezidentė

Dalia Poškienė