Bendruomenės centras „Girstupio slėnis“ savo veiklą vykdo viename seniausių daugiabučių namų rajone – Kauno miesto Dainavos dalyje. Čia gyvena daug bendruomenės dėmesio ir pagalbos reikalingų vyresnio amžiaus socialiai pažeidžiamų žmonių, kurie dėl vienišumo, sveikatos ar kitų amžėjimo problemų gyvena socialinėje atskirtyje ir patiria dvasinį diskomfortą. 2026 m. projekte “Čia mano namai” bendruomenės centras planuoja veiklas, galinčias padėti jiems išeiti iš socialinės atskirties burbulo, pagerinti jų psichologinę būseną ir emocinę sveikatą. Projekto tikslinės grupės: Vieniši, dėl negalios ar amžiaus socialinę atskirtį patiriantys asmenys, karo pabėgėliai iš Ukrainos, jų šeimos, bendruomenės centro nariai.
2026 m. projekte bus vykdomos šios veiklos:
- Informacinio raštingumo praktiniai mokymai „Kad neapgautų finansiniai sukčiai ir nesuklaidintų priešiškų šalių propaganda”.
Bendruomenės centro nariams ir vietos gyventojams bus organizuoti praktiniai mokymai, kaip apsisaugoti nuo finansinių sukčių ir kaip atpažinti dezinformaciją. Renginys vyks lapkričio mėnesį Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Girstupio padalinyje, Kovo 11-osios 24.
- Tikslinė kelionė į Sintautus ir į Kuršių Neriją paminėti Prano Vaičaičio ir Martyno Liudviko Rėzos jubiliejinius metus.
Bendruomenės centro nariai, vietos gyventojai, daugiausiai socialinės rizikos asmenys, ukrainiečiai, vyks į 2 dienų kelionę, skirtą paminėti poeto, lietuvybės idėjų skleidėjo Prano Vaičaičio ir lietuvių raštijos darbuotojo, filosofo Martyno Liudviko Rėzos jubiliejinius metus. Aplankys P. Vaičaičio gimtinę-muziejų ir jo kapą Sintautų kapinėse bei M. L. Rėzos paminklą Juodkrantėje ir ant Skirpsto kalno bei smėliu užpustyto gimtojo Karvaičių kaimo vietą Kuršių Nerijoje. Susitiks su Sintautų bei Juodkrantės bendruomenėmis. Susitikimo su Sintautų bendruomene metu pranešimą apie P. Vaičaičio, kaip poeto ir lietuvybės puoselėtojo reikšmę lietuvių kultūrai ir tautiniam atgimimui pristatys Sintautų bendruomenės atstovas, susitikimo su Juodkrantės bendruomene metu pranešimą apie Martyno Liudviko Rėzos veiklos pamatinę reikšmę lietuvių raštijai, kultūrai ir tautinei savimonei pristatys Mažosios Lietuvos lietuvių visuomenės veikėjas Sigitas Šamborskis. Kelionės laikas – rugsėjo mėnuo.
- Emocinės dirbtuvės. Keramikos terapiniai užsiėmimai „Gerų emocijų karoliai“. Kūrybinių rezultatų aptarimas.
Kūrybinė išvyka į keramikos dirbtuves. Dalyvaus socialiai pažeidžiami asmenys. Keramikos terapiniai užsiėmimai vyks šalia Kauno esančiose dirbtuvėse. Užsiėmimus praves profesionalus keramikas – edukatorius. Užsiėmimų dalyviai gamins iš baltojo molio papuošalus ar kitus aksesuarus, vyks kūrybinių rezultatų aptarimas, diskusija apie būdus ir galimybes patiems pagerinti savo emocinę sveikatą. Renginys vyks rugsėjo mėnesį.
- Ukrainos Nepriklausomybės dienos minėjimas, koncertas visuomenei. Dalyvaus VšĮ „Ukrainos širdis“ kolektyvas ir Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos moksleiviai.
|
Ukrainos Nepriklausomybės dienos minėjimae dalyvaus Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių VšĮ „Ukrainos širdis” atlikėjai ir Lietuvos atlikėjai. Renginys Kauno visuomenei. Renginio vieta – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriaus būstinė, Laisvės al. 39. Renginio laikas – spalio menuo. |
|
5. Interaktyvi paskaita su Gailės Garnelytės dokumentinio filmo „Sutikau žmogų“ peržiūra ir Artūro Morozovo knygos „Sutikau žmogų“ pristatymas. Lektorius – filmo pagrindinio vaidmens atlikėjas, fotografas Artūras Morozovas. Kauno miesto visuomenei bus surengta interaktyvi paskaita su režisierės Gailės Garnelytės filmo “Sutikau žmogų” peržiūra. Lektorius – žurnalistas, dokumentinės fotografijos kūrėjas Artūras Morozovas. Taip pat vyks Artūro Morozovo knygos „Sutikau žmogų“ pristatymas. Renginys vyks Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriaus būstinėje, Laisvės al. 39. Renginio laikas – spalio mėnuo.
6. Edukacija ukrainiečių mokyklos „Herojus“ moksleiviams Kauno tvirtovės VII forto muziejuje. 100 ukrainiečių moksleivių lankysis Kauno tvirtovės VII forto muziejuje, susipažins su Lietuvos carinės Rusijos okupacijos istoriniu tarpsniu, Kauno gynybinių įtvirtinimų – fortų paskirtimi, dalyvaus technologinėse edukacijose.
7. Veiklos apibendrinimo popietė, trupmas koncertas Bendruomenės centro nariai, partneriai ir aktyvūs vietos bendruomenės atstovai aptars projekto rezultatus, ateinančių metų veiklos perspektyvas. Bus surengtas nedidelis moksleivių koncertas. Renginys vyks gruodžio mėnesį.
|
Projektą finansuoja Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) tęsia projekto „Istorijos ir kultūrų sankirtos“ veiklą. Pristatome renginių ciklą, skirtą Didžiųjų tremčių 85-osios metinėms. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje šiems įvykiams minėti iškilūs Kauno menininkai, susibūrę į grupę „Dailės ratas“, surengė parodą „Tremtis“. Joje eksponuojami dailininkų Virginijaus Kašinsko, Vytauto Stasio Lagunavičiaus, Ringailės Marcinauskaitės, Artūro Slapšio, Marijos Rastenienės ir skulptoriaus Kazimiero Sigito Straigio darbai. Parodos atidaryme dalyvavęs LR Seimo narys Arvydas Anušauskas apžvelgė trėmimų istoriją, mąstą ir padarinius. Dailininkė Ringailė Marcinauskaitė pasidalijo šeimos tremties istorija, savo senelio relikvijomis. Apie parodą kalbėjo grupės vadovas Artūras Slapšys. Skaudžiais prisiminimais apie kelią į nežinią, išgyventtus metus Sibiro toliuose kalbėjo Arūnas Masiulis. Atminimo popietę lydėjo kanklininkės Dovaidės Kūrytės muzika. 
Elvira Drozdova skaitė tremtinių istorijų ištraukas. Kiekvieną pasakojimą lydėjo autentiškas daiktas, simboliškai atskleidžiantis tremties, netekties ir išgyvenimo temą. Tarp skaitomų istorijų skambėjo pianisto Petro Bondar atliekami kūriniai fortepijonui. Petro Bondar – koncertuojantis akompaniatorius ir solistas, nuo 2022 metų dirba Kauno valstybinio choro koncertmeisteriu. Kaip solistas Petro Bondar koncertavo Austrijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje ir Ukrainoje. 
Atminimo popietėje dalyvavo ir pranešimą skaitė knygos „Lietuvos totorių vardynas iki pavardžių susidarymo XVI–XVII amžiuje“ autorė, Lietuvos medicinos universiteto docentė J. Čirūnaitė. Apie tokių atmintinų renginių svarbą ir reikšmę kalbėjo Kauno apskrities Lietuvos totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius.
Jungtinė kelionė į muziejų „Dingęs štetlas“ ne tik liudija praeitį, bet ir jame siekiama pagerbti, išsaugoti ir atgaivinti istorinę bei kultūrinę apimtį Muziejuje – apie žydų kasdienybę, jų tradicijas, religinį gyvenimą, indėlį į Lietuvos ir visos Vidurio bei Rytų Europos regiono kultūrą ir istoriją. Muziejų kūrė tarptautinė architektų ir dizainerių komanda, vadovaujama architekto Rainerio Mahlam
Muziejų supa Prisiminimų parkas, liudijantis tragiškus 1941 m. rugpjūčio įvykius, kai visa Šeduvos žydų bendruomenė buvo išvežta į Liaudiškių mišką ir sušaudyta. Muziejuje – liudijimai apie tragišką Šeduvos žydų bendruomenės ir beveik 200 000 Lietuvos žydų sunaikinimą Holokausto metu. Priešais muziejų – Senosios žydų kapinės, kurios atkurtos, sutvarkytos. 
Kelionėje aplankytas ir