Istorijos ir kultūrų sankirtos: pažintis su Šeduvos žydų muziejumi „Dingęs štetlas“ ir kitomis Aukštaitijos krašto įžymybėmis

   Jau penkeri metai Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA), kartu su XXVII knygos mėgėjų draugija ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis vykdo tęstinį projektą „Istorijos ir kultūrų sankirtos“, kurį dalinai finansuoja Tautinių mažumų departamentas. Kasmet aplankome atskirus regionus ir susipažįstame su totorių, žydų kultūriniu paveldu. Pastaraisiais metais bendraujame ir su ukrainiečių, totorių  bendruomenėmis. Rengiamos parodos, pristatomos knygos, organizuojamos ekskursijos su kultūrologe Asia Gutermanaite. 

          2026 metų projekto veiklose –  tęstinė pažintis su žydų, totorių kultūros paveldu,  kelionė į muziejų – Šeduvos štetlą.   

Jungtinė kelionė į muziejų „Dingęs štetlas“  ne tik liudija praeitį, bet ir jame siekiama pagerbti, išsaugoti ir atgaivinti istorinę bei kultūrinę apimtį Muziejuje – apie žydų kasdienybę, jų tradicijas, religinį gyvenimą, indėlį į Lietuvos  ir visos Vidurio bei Rytų Europos regiono kultūrą ir istoriją. Muziejų kūrė tarptautinė architektų ir dizainerių komanda, vadovaujama architekto Rainerio Mahlamäkio ir Suomijos architektūros firmos „Lahdelma & Mahlamäki Architects“. Muziejaus ekspozicija išsidėsčiusi devyniose galerijose. „Štetlas“ – jidiš kalba reiški miestelį. Tarpukario Lietuvoje gyvavo daugiau nei 200 štetlų.

Muziejų supa Prisiminimų parkas, liudijantis tragiškus 1941 m. rugpjūčio įvykius, kai visa Šeduvos žydų bendruomenė buvo išvežta į Liaudiškių mišką ir sušaudyta. Muziejuje – liudijimai apie tragišką Šeduvos žydų bendruomenės ir beveik 200 000 Lietuvos žydų sunaikinimą Holokausto metu. Priešais muziejų – Senosios žydų kapinės, kurios atkurtos, sutvarkytos. 

  Apie tragišką žydų tautos likimą, tyrinėjimus ir knygas „Holokaustas Žemaitijoje“, „Holokaustas Sūduvoje“ ir kitas kelionėje pasakojo  jų autorius prof. Aleksandras Vitkus. Būta ir atradimų Kelionėje į Štetlą metu dalyvavusi LUMA narė Jutta Noack parodė vienos mergaitės nuotrauką, iškabintą stende Kulautuvoje. Tai mergaitės iš Kauno geto – Rosian Zerner  nuotrauka. Šią istoriją plačiau ėmėsi tyrinėti A. Vitkus. 

Kelionėje aplankytas ir Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejus, kuriame  veikia paroda „Velykos senoje seklyčioje: papročiai ir atminimai“. 

O pakeliui stabtelėta Akademijoje, kur senajame parke paminklas Klaipėdos vaduotojams, aplankyta senoji Dotnuvos dvaro sodyba. 

Dėkojame LUMA Kauno skyriaus valdybos narei  Virgilijai Randienei, vadovei Margaritai Aušrelei Pleseckienei už  pagalbą organizuojant šią įsimintiną kelionę. 

Dalia Poškienė

LUMA prezidentė 

Projektinė veikla

Tęstinis projektas „Istorijos ir kultūrų sankirtos“ – nuo 2000 m. finansuoja Tautinių mažumų
departamentas
Tęstinis projektas – „Darna ir visuomenė“ – šviečiamoji edukacinė veikla, vykdo LUMA Kauno
skyrius
Projektas „Tu (ne)gali – menas gali“, skirtas LKT programai Menas žmogaus gerovei. Projekto
koordinatorė Rimutė Balnienė
Dalyvaujame LPKTS projektuose
„Už saugią ir tvarią bendruomenę“ LUMA koordinuoja Sveikatinimo ir Meno terapijos
programas. Projektai – nuo 2020 metų.
XXVII Knygos mėgėjų draugijos projektuose:
„Istorinės atminties vardai“
Tradicinės vaikų knygos šventės A. Matučio gimtinėje Zomčinėje – nuo 2000 m.
LMLO projektuose

Projektas „Pietryčių ir kitų Lietuvos regionų sociokultūrinių problemų mažinimas“

Apie projektą

„Pietryčių ir kitų Lietuvos regionų sociokultūrinių problemų mažinimas“,

Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) 2017 metais vykdo projektą „Pietryčių ir kitų Lietuvos regionų sociokultūrinių problemų mažinimas“, kuriam dalinį finansavimą skyrė Tautinių mažumų departamentas.

Skaityti toliau: Projektas „Pietryčių ir kitų Lietuvos regionų sociokultūrinių problemų mažinimas“

Projektas „Moterų organizacijų, norinčių dirbti aplinkosaugos srityje, tinklo sukūrimas”

2003 10 – 2004 12 LUMA Kauno skyrius pagal sutartį su LR Aplinkos ministerija įvykdė projektą „Moterų organizacijų, norinčių dirbti aplinkosaugos srityje, tinklo sukūrimas” Pravesta Lietuvos moterų organizacijų anketinė apklausa, suorganizuoti du seminarai moterims, sudarytas moterų organizacijų tinklas. Išleista informacinė priemonė „Moterys išsaugokime gamtą” . Projekto kuratorė Dalia M. Brazauskienė.

Programa „Kaimo šeimos ekologija”

2003 m. LUMA Kauno skyriaus narės kartu su KTU Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos instituto Edukacinės kompetencijos centro atstovėmis 6-se Lietuvos rajonuose kovo – gegužės mėn. skaitė paskaitų ciklus po 46 val. pagal SAPARD remtą mokymo programą „Kaimo šeimos ekologija”. Programą parengė prof. Dalia M. Brazauskienė.