LIETUVOS UNIVERSITETŲ MOTERŲ ASOCIACIJA
Lietuvių moterų judėjimo politinės, tautinės nuostatos ryškios joms dalyvaujant 1907 m. Kaune pirmame Lietuvos moterų suvažiavime. Dr. Jonas Basanavičius rašė, kad moters dalyvavimas visuomeninėje veikloje yra būtinas ne tik visuomenės, bet ir jos pačios labui, o Vincas Kudirka sakė, kad “šviesuolės moterys yra lyg stulpai, stovintys kryžkelėje ir rodantys visuomenei kelią”. 1919 m. įsikuria Tarptautinė diplomuotų baigusiųjų aukštąjį mokslą moterų federacija su centru Londone. Šia elitine organizacija susidomėjo Lietuvos šviesuolės moterys prof. Vanda Tumėnienė su bendramintėmis O. Mašiotiene, L.Purėniene, J.Lašiene ir suorganizavo federacijos lietuviškąjį padalinį Kaune, parengia įstatus, verčia juos į užsienio kalbas, ir 1927 m. birželio 11 d. sukviečia steigiamąjį susirinkimą. Lietuvos padalinys pasivadina Lietuvos baigusių aukštąjį mokslą moterų sąjunga (BAMMS). Prof. Vanda Tumėnienė išrenkama pirmąja draugijos pirmininke 1929 m.
Prof. Vanda Tumėnienė (1880-1978)
Juridiškai draugija užregistruojama 1928 m. balandžio mėn. Lietuvos BAMMS 1929 m. priimama į Tarptautinę diplomuotų moterų federaciją (TUMF), kurios tikslai buvo kovoti dėl žmogaus teisių visuotinio įgyvendinimo, siekti pasaulyje taikos išsaugojimo, stiprinti tarptautinį moterų bendravimą, atstovauti moterims tarptautinėse organizacijose, padėti atsiskleisti moterų sugebėjimams ir talentui, kad jos įsitrauktų į bendrą pasaulinių problemų sprendimą.
Pirmoji BAMMS pirmininkė prof. V. Tumėnienė apie naujai susikūrusios organizacijos uždavinius rašė, kad jos tikslas- įsijungti į tarptautinę moterų veiklą, sudaryti Lietuvos moterims sąlygas dalyvauti tarptautinėse konferencijose, skaityti pranešimus, taip atstovauti reprezentuojant Lietuvą pasaulyje. Profesorė akcentavo, kad reikia palaikyti ryšius su pačios Lietuvos studentėmis.
1940 m. visų visuomeninių organizacijų, taip pat ir BAMMS, veikla buvo nutraukta. Atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę, pradėjo atsikurti ir visuomeninės organizacijos. Lietuvos baigusiųjų aukštąjį mokslą moterų sąjunga, viena iš pirmųjų, įkvėpta tarpukario laikotarpio pirmtakių, ėmėsi organizacinės veiklos jau atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje. 1991 m. Vilniaus universiteto dėstytojos iškėlė mintį atkurti Lietuvos BAMMS ir pavadino ją Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA). 1991 m. gruodžio mėn. 7 d. Vilniaus universitete įvyko atkuriamasis organizacijos susirinkimas, jame dalyvavo apie 60 moterų, tarp jų trys kaunietės: gyd. Goda Valentaitė, istorikė Danutė Vailionytė ir pedagogė Margarita Teresevičienė. Tame pačiame susirinkime buvo išrinkta Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) valdyba, kurios pirmininke tapo doc. Marija Aušrinė Pavilionienė. Numatyta steigti asociacijos padalinį Kaune. Asociacijos simboliką – kryžiaus ir saulės – moters kančios ir meilės derinį sukūrė menininkės–G. Baginskienė, R. Balčikonienė, R. Sipavičiūtė, M.Gurevičienė, “Salonas 7”
Kauno skyriaus steigiamasis susirinkimas įvyko 1992 m. vasario mėn. 2 d. Kauno Technologijos institute. Susirinkimo organizatorės : doc. Viktorija Baršauskienė, prof. Palmira Jucevičienė ir doc. Ina Dagytė. Buvo susipažinta su įstatais.
Lietuvos moterų asociacija (LUMA) įregistruojama 1992 m. kovo 30 d. Tarptautinis universitetų moterų federacijos centras jau buvo Ženevoje. LUMA moterys prasmingai integruojasi visuomenėje. Be pagrindinių savo veiklos sričių – Moters studijų centrų kūrimo, feminologijos mokslinių tyrimų, moters asmenybės ugdymo, švietėjiškų, moralės klausimų, LUMA narės aktyviai dalyvauja sveikos gamtinės aplinkos išsaugojimo klausimais įvairiose konferencijose, seminaruose, skaito pranešimus, yra sukūrę respublikos mastu gamtosaugos klausimais moterų organizacijų “tinklą“, aktyviai dalyvauja gamtosaugos klausimais leidybiniame darbe.