2022 m. liepos 1 d. KTU Senato salėje vyko konferencija „Šviestis ir šviesti“, skirta Lietuvos universiteto šimtmečiui ir LUMA Kauno skyriaus įkūrimo 30-mečiui paminėti.
LUMA prezidentė Dalia Poškienė pasveikino susirinkusias moteris iš Vilniaus, Alytaus, Prienų, Kauno skyrių su garbingu Kauno skyriaus įkūrimo 30-mečio jubiliejumi, supažindino su renginio programa ir trumpai apžvelgė LUMA veiklos istoriją.
Įžanginį žodį šventiniam renginiui tarė LUMA Kauno skyriaus pirmininkės Margarita Aušrelė Pleseckienė ir valdybos narė Jūratė Vaitiekūnienė.
Konferencijos pirmasis pranešimas „Pasivaikščiojimai po tarpukario Lietuvos universitetą“, kurį pristatė prof. dr. Irena Leliūgienė. Sužinojome, kad Kauno technologijos universitetas (KTU) yra kilęs iš 1922 m. Kaune įkurto Lietuvos universiteto, pertvarkius 1920 m. įsteigtus Aukštuosius kursus. Kursų iniciatorius buvo tuometinės Komercinės mokyklos direktorius Zigmas Žemaitaitis, kuris 1919 m. vyriausybei parengė ir įteikė memorandumą, kad būtina kiek galima plačiau vystyti liaudies švietimą ir kiek galima aukščiau kelti žemės ūkį, pramonę ir mokslą. 1922 -1923 m. pirmuoju Lietuvos universiteto rektoriumi buvo išrinktas prof. Jonas Šimkus. Jis ilgus metus vadovavo chemijos technologijos katedrai ir iki 1940 m. universitete dėstė chemijos mokslus.
Konferencijos dalyvės turėjo išskirtinę progą pakeliauti tarpukario Lietuvos universiteto istorijos keliais, pajusti to laikmečio dvasią, susipažinti su išskirtinėmis asmenybėmis ir jų nuveiktais darbais.
KTU muziejaus vadovė Audronė Veilentienė pristatė Universiteto šimtmečiui išleistą monografiją „Kauno technologijos universiteto istorijos kelias“. Skaitytame pranešime A. Veilentienė išskyrė temą – „Moterys 100 metų Universiteto istorijoje“. Lektorė, remdamasi istoriniais šaltiniais, pateikė statistikos duomenis bei faktinę medžiagą, kad tarpukario universitete didžioji dalis klausytojų buvo vyrai, o moterys užėmė tik mažą dalį vietų. Aukštieji kursai pirmaisiais veikimo metais turėjo 522 klausytojus, iš kurių – 168 moterys, 354 – vyrai. 1922-1924 m. Technikos fakultete buvo dar liūdnesnė padėtis, nes iš 291 studentų buvo tik 12 moterų. 1938 m. Universitete studijavo 3041 studentai ir vyrų buvo 2049, t. y du kartus daugiau nei moterų. 1922-1940 m. Universitete veikė daugiau kaip 140 studentų organizacijų, tame tarpe moterų organizacijos: „Filia Lituaniae“, „Birutė“, „Giedra“, „Fideles Justicia“, „Gražina“, „Romuvos Vaidilutė“, Skaučių draugovė ir kt.
Išskirtinį dėmesį lektorė skyrė moterims, kovojusioms už Lietuvos laisvę. Didelė pagarba atiduota 1941 m. birželio sukilimo dalyvei Valerijai Vitkauskaitei ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvei Nijolei Alfonsai Gaškaitei-Žemaitienei.
1950 m. Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas buvo reorganizuotas ir nuo 1951 m. tapo atskirais Kauno politechnikos (KPI) ir Kauno medicinos (KMI) institutais.
Taip pat buvo prisimintos žymiausios KTU moterys mokslininkės: Vyda Kęsgailaitė Ragulskienė – pirmoji moteris Lietuvoje, apgynusi technikos mokslų daktarės disertaciją ir Liucija Sereikaitė Juozonienė – KPI Ultragarso laboratorijos vyr. mokslinė bendradarbė, daugiausia išradimų (78 išradimus) padariusi moteris. Ypatingas dėmesys buvo skirtas buvusiai ilgametei KTU Socialinių mokslų fakulteto dekanei prof. dr. Viktorijai Baršauskienei, kaip vienai iš iniciatorių atgaivinant Lietuvos universitetų moterų asociaciją (LUMA).
Pranešimą „LUMA – tarptautinių organizacijų narė“ pristatė iš Šveicarijos atvykusi Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komiteto pirmininkė, LUMA Garbės narė, atstovė tarptautiniams ryšiams Jūratė Caspersen. Jūratė Caspersen pasidalino įžvalgomis apie LUMA nuveiktus darbus tarptautinėje erdvėje. Šiuo metu LUMA yra dviejų tarptautinių moterų organizacijų narė:
1. Graduate Women International (GWI) / Tarptautinė universitetų moterų organizacija. Ji buvo įkurta 1919 m. su būstine Ženevoje, Šveicarijoje. Tai yra Jungtinių Tautų biuro akredituota organizacija, nuo 1947 m. turinti specialųjį konsultacinį statusą JT Ekonomikos ir socialinių reikalų taryboje, palaikanti oficialius ryšius su JT Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) bei Tarptautine darbo organizacija. (Lietuvos moterų, baigusių aukštąjį mokslą sąjunga į ją įstojo 1928 m. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1991 m. organizacija atkurta, pavadinta Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA), įstojo į GWI. Dėl mokesčių LUMA narystė buvo keletą metų suspenduota, (2008 – 2015), vėliau atkurta ir tęsia veiklą.
GWI gina moterų ir mergaičių teises į mokslą ir puoselėja draugystę pasauliniame lygmenyje. Organizacijos tikslas yra skatinti mokymąsi visą gyvenimą, nes švietimas yra raktas į lyčių lygybę, ekonomikos skatinimą, geresnę sveikatą ir tvarią visuomenę. Šiuo metu GWI turi 33-osios asamblėjos išrinktą valdybą, kuriai vadovauja olandė teisininkė Terry Oudraad.
2022 m. GWI 34-oji Generalinė asamblėja ir konferencija (tema From Growth to Sustainability / Nuo Augimo į Tvarumą ) vyks lapkričio 11-13 d. virtualioje erdvėje. Ją rengs GWI bendradarbiaujant su Indijos universitetų moterų federacija.
2. Europos akademinių moterų asociacija / University Women of Europe (UWE) buvo įkurta 1981 metais kaip regioninė GWI grupė, kuri galėtų dalyvauti pažangioje Europos visuomenės raidoje, Europos Tarybos sprendimų priėmime patariamuoju balsu (ši teisė buvo UWE suteikta 1983 m. rugpjūčio 18 d.). UWE yra registruota Amsterdame, Nyderlanduose ir šiuo metu jai vadovauja prancūzė teisininkė, Sorbonos universiteto lektorė, lyčių lygybės konsultantė Anne Bergheim-Negre (nuo 2018 m.) .
UWE yra Europos moterų lobistinės organizacijos narė, kuri siekia, kad moterų lygybė būtų ne tikslas, o Europos Konstitucijoje įrašyta pamatine vertybe. UWE tikslas yra rūpintis moterų padėties gerinimu Europoje ir visame pasaulyje, skatina viso gyvenimo mokymąsi, draugystę, bendradarbiavimą, ir aktyvų dalyvavimą visuomenės ir privačiame gyvenime. LUMA į UWE įstojo 2020 metais. Šiuo metu UWE priklauso 20 narių iš 18 Europos valstybių.
2022 m. UWE narių metinis suvažiavimas ir konferencija (tema „Women and sustainable development“ /„Moterys ir tvarus vystymasis“) vyks Šiaurės Kipre, Kyrenia mieste rugsėjo 23-25d. Suvažiavimo šeimininkės – Turkiško Kipro universitetų moterų asociacija. Joje LUMA atstovaus p. Jūratė Caspesen
LUMA taip pat aktyviai veikia Nordic-Baltic (NOBA) / Baltijos – Šiaurės šalių universitetų moterų asociacijų veikloje, kuris neturi atskiro juridinio statuso. 2022 m. forumo konferencija vyks lapkričio 12 d. Stokholme, Švedijoje.
Apie LUMA Kauno skyriaus veiklą kalbėjo dr. Liudvika Naginevičienė. Ji apžvelgė Lietuvos universitetų moterų asociacijos Kauno skyriaus veiklą 2007-2016 m., kai vadovavo LUMA Kauno skyriui. LUMA veikloje Liudvika Naginevičienė skatino moterų bendradarbiavimą su įvairiomis organizacijomis, vykdė labdaringą veiklą, rėmė skautus, atliko įvairius visuomenei naudingus darbus. Ilgametė LUMA Kauno skyriaus pirmininkė pažymėjo, kad asociacijos pagrindinė misija yra palaikyti universitetinę dvasią, švietimą, siekti mokslinių laipsnių ir tai atsispindi LUMA šūkyje „Šviestis ir šviesti“.
Ilgametė LUMA Kauno skyriaus narė Danutė Andriušytė-Butrimienė skaitė pranešimą „Danutė Vailionytė-Narkevičienė – pirmoji Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Kauno skyriaus pirmininkė“. Istorikė, pedagogė Danutė Vailionytė nuo jaunystės domėjosi moterų padėtimi visuomenėje. Baigusi Vilniaus universitetą dirbo pedagoge Kauno IV vidurinėje mokykloje, vėliau – Kooperacijos technikume. Buvo mokinių mėgiama ir mylima, jos namuose dar sovietmečiu burdavosi įvairių profesijų žmonės, tai buvo lyg prieškario salonų bendravimo tradicijų tąsa. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, plačiai įsijungė į visuomeninę veiklą, ypač ugdant moters asmenybę. D. Valionytė buvo pirmoji LUMA Kauno skyriaus pirmininke ir jai vadovavo 10 metų (1992 -2002 m). Jos devizas: „Ugdykime moterį asmenybę, kuriai rūpėtų ne tik šeima, bet ir visuomenės problemos“. Kartu su kitomis LUMA narėmis dalyvavo Suomijos, Vokietijos moterų organizacijų renginiuose, buvo viena iš iniciatorių dėl ištekėjusių moterų pavardžių galūnių pakeitimo, nenurodant jų šeimyninės padėties. Šią pataisą Valstybinė Kalbos komisija 2003 metais įteisino. Danutė Vailionytė parengė spaudai įvairios apimties publikacijų, tame tarpe apie iškilias moteris – Vincentą Matulaitytę-Lozoraitienę, profesorę Birutę Ciplijauskaitę. Išėjus iš LUMA, Danutė Vailionytė įkūrė naują moterų organizaciją – Universitetų Moterų Sambūrį, tapo pirmininke ir tęsė kultūrinę švietėjišką veiklą. 2017 m. Danutei Vailionytei už nuopelnus Lietuvos švietimui, mokslui, nacionalinei kultūrai įteiktas matematikų patriarcho Zigmo Žemaičio medalis.
Konferencijai sveikinimus atsiuntė LUMA Vakarų Amerikos skyriaus pirmininkė prof. Rima Kašubaitė-Binder, „Sorotima“ atstovė prof. Rūta Adamonienė, LMLO pirmininkė Audronė Kiesielienė, sveikino Kauno Europe direct vadovė Diana Lukoševičiūtė-Burneikienė, Alytaus skyriaus pirmininkė Stasė Galkevičienė ir Vilniaus skyriaus atstovė, MČTAU Turizmo fakulteto dekanė Teodora Dilkienė. Apie LUMA Kauno skyriaus priešistoriję kalbėjo teisininkė Birutė Štuikienė. Šventėje dalyvavo ir LUMA Vakarų Amerikos skyriaus narė Onutė Plečkaitytė.
Konferencijos pabaigoje LUMA Kauno skyriaus pirmininkė Margarita Aušrelė Pleseckienė ir prezidentė ir Dalia Poškienė svečiams, partneriams ir Valdybos narėms už aktyvią veiklą ir indėlį į asociacijos veiklą įteikė padėkos raštus, XXVII KMD išleistas knygas, palinkėjo ir toliau dalintis mokslo žiniomis bei skleisti šviesą pagal LUMA devizą „Šviestis ir šviesti“.
Jubiliejinę šventę muzikiniais kūriniais papuošė dainų atlikėja Jūratė Dailydėnienė ir kanklininkė Daiva Mažeikaitė.
Užsibrėžti tikslai, tikėjimas ateitimi ir bičiulystė dar stipriau sujungė visas moteris tolesniam bendradarbiavimui, nes LUMA veikla yra aktuali ir prasminga, puoselėjant mūsų tautos dvasines vertybes, ugdant pažangią ir kūrybingą Lietuvos visuomenę.
Virginija Ruškienė,
LUMA Valdybos narė