2022.01.21d. dieną buvau pasijungusi į GWI renginį, kuriame dalyvavo GWI narės iš įvairių pasaulio šalių. Tai buvo įžanga į 2022.01.24 d. GWI nuotolinį susitikimą Tarptautinės Švietimo dienos progai. Programiniame pranešime GWI vykdomoji direktorė Stacy Dry Lara supažindino su GWI veikla mergaičių ir moterų švietime , informavo, kad GWI rengs medžiagą UNESCO apie švietimo situaciją įvairiose pasaulio šalyse ir numatomas veiklos sritis. 2022.01.24 d. renginyje nedalyvavau, bet informaciją pateikė Jūratė Caspersen. Kad būtų įmanoma įsivaizduoti skirtumus tarp švietimo išsivysčiusiose šalyse ir Afrikoje, siunčiu nuotraukas iš Afrikos mokyklų kaimo vietovėse.
Be abejo, miestuose mokyklos yra žymiai geresnes, didesnės, labiau primena mokyklas, bet kaimuose- mokymosi lygis yra labai žemas, klasės perpildytos, mokymosi sąlygos blogos. Įdomu tai, kad kaimas išrenka vieną gabų vaikiną (ne merginą! ) ir siunčia jį mokytis mokytojo profesijos. Už jo studijas moka visas kaimas su ta mintimi, kad grįžęs mokys kaimo vaikus .GWI taip pat investuoja į mokytojų ruošimą kaimo vietovėms, 2021m. paruošė tris mokytojus iš Ugandos. Daugelyje Afrikos šalių net ir pradinis mokslas yra mokamas, privalomo išsilavinimo nėra, todėl dalis vaikų negauna net pradinio išsilavinimo. Mergaičių mokosi žymiai mažiau nei berniukų, todėl GWI savo švietimo programose didelį dėmesį skiria mergaičių mokymuisi. Mokyklos yra skurdžios, kai kuriose nėra net elektros, jau nekalbant apie internetą. Nuotraukoje – klasė kaimelio mokykloje Kenijoje.
Mokykla Tanzanijos kaime, pastatyta Bilo Geitso labdaros fondo lėšomis.
Mokykla Ugandos kaime. Mokyklą išlaiko kaimo bendruomenė, yra vienas samdomas mokytojas.
Vaikai tokioje mokykloje išmoksta skaityti, rašyti, skaičiuoti. Kadangi Afrikoje yra daugybė kalbos dialektų, net viename kaime gyvenantys gali kalbėti skirtingais dialektais, mokoma Afrikanų (suahili) kalba skaityti ir rašyti, bei anglų kalbos pagrindų.
O čia mokykla Kenijoje, masajų kaimelyje. Tai tiesiog iš žabų sukalta stoginė, paprasti suolai. Jokių mokymosi priemonių- vaikai mokosi pasidėję ant kelių sąsiuvinius, knygeles. Čionai dirbantis mokytojas dirba keliose tokiose mokyklose, todėl vaikai čia mokosi kas antrą-trečią dieną. Išmoksta tik skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Jei tėvai išgali toliau mokyti savo vaiką- leidžia į artimiausio miestelio ar didesnio kaimo mokyklą, kurioje vaikas įgauna 4-rių klasių išsilavinimą ir gali toliau mokytis jau miestelio ar miesto mokykloje. Tačiau vaikai yra reikalingi namų ūkyje, jie turi ganyti karves, mergaitės dirbti laukuose, todėl tik pavieniai vaikai leidžiami toliau mokytis ir tai daugiau berniukai, nei mergaitės. Todėl GWI savo veikloje didelį dėmesį skiria mergaičių lavinimui.
Mokykla Ruandoje, Musos miestelyje, remiama kun. misionieriaus H. Šulco labdaros fondo bei dalinai miestelio savivaldos. Mokslas čia trunka 11 metų, baigę šią mokyklą vaikai gali toliau tęsti mokslus auštosiose mokyklose. Universitetinis išsilavinimas Afrikoje yra labai brangus, beveik nėra jokių lengvatų, todėl kun. H. Šulcas ieško rėmėjų Vokietijoje, Kanadoje, Italijoje gabių vaikų mokslams. Deja, pandemija sujaukė visus planus ir nemaža dalis jo remtų jaunuolių turėjo stabdyti savo studijas.
Tai tik menka dalelė nuotraukų iš mano aplankytų Afrikos mokyklų. Su mūsų mokyklomis- tai net nelygintini dalykai, nes nemačius- neįmanoma įsivaizduoti ten esamo mokslo lygio, mokyklų skurdo. Bet mane žavi vienas dalykas- afrikiečiai, kokie skurdžiai bebūtų, supranta, kad tik per švietimą, išsilavinimą šalis gali kilti ir augti. Todėl iš paskutiniųjų stengiasi lavinti jaunimą, o jaunimas –kiek leidžia jų sąlygos, pinigai- mokytis. Todėl labai žaviuosi pagrindine GWI misija šviesti jaunimą, ypatingai mergaites ir moteris, nes jos yra kūrėjos,ugdytojos. Žaviuosi tvirtomis Afrikos moterimis ir tikiu, kad nors ir lėtai , bet per švietimą Afrika eis civilizacijos keliu.
Leonarda Šarakauskienė , LUMA Kauno skyriau narė.