Saulėtą rudens sekmadienį Lietuvos universitetų moterų asociacijos Kauno skyriaus narės susirinko į pėsčiųjų žygį po išskirtinio reljefo gamtos kampelį – Jiesios kraštovaizdžio draustinį.
Lumietes pasitikusi žygeivė Liuda spinduliavo energija: „Sveiki atvykę į Jiesios draustinį – gamtos sanatoriją! Užėję vidun mes pradedame sveikti, jaučiamės tarp šių galiūnų – šimtamečių ąžuolų, skroblų, uosių ir kitų medžių – turtingesni, jaunesni, gyvenam ilgiau, nes gamta turi ypatingos energijos keisti žmonių gyvenimą. Eikime, jauskime, klausykime, stebėkime…“
LUMA narės, keliaudamos vingiuotais takeliais, gėrėjosi nuostabiu gamtos tapytu peizažu, žavėjosi rudens spalvų palete, matavo ąžuolų storį, bandė įspėti jų gyvenimo trukmę. Storiausio aptikto ąžuolo kamieno apimtis buvo apie 4,55 m, o Jiesios draustinyje augančių ąžuolų amžius siekia net 500-600 metų.
Vaikštinėjant draustinyje įrengtu apie 2 km besitęsiančiu pažintiniu taku buvo galima stebėti atsiveriantį unikalų Jiesios slėnio kraštovaizdį, kurį puošia įspūdingo grožio atodangos – vietomis jų aukštis siekia net iki 40 metrų. Keliautojos pabuvojo ant iš šakų susiformavusio, taip vadinamojo Romeo ir Džuljetos balkono, žygiavo visai šalia skardžio ir iš viršaus stebėjo Jiesios slėnyje įsikūrusias gyvenvietes. LUMA moterų nuostabą ir susižavėjimą kėlė šlaitų viršuje augantys medžiai, kurių šaknys tiesiog kabojo ore, sudarydami įvairias kompozicijas.
Jiesios atodanga – tarsi gamtos metraštis, nuvedantis mus net į ledynmečio laikus. Sunku net patikėti, kad šiose apylinkėse prieš daugiau nei 70 tūkst. metų buvo įsikūrę pirmieji gyventojai – klajokliai medžiotojai, o Jiesios papėdėje slankiojo mamutai. Archeologų aptikti šių stambių gyvūnų dantys ir iltys yra saugomi bei eksponuojami Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje.
Pažintiniame take įrengti informaciniai stendai leido praplėsti žinias apie vietos augaliją ir gyvūniją. Šiose atodangose veisiasi reta vabzdžių rūšis – kalninė cikada. Tai vienintelė giedančių cikadų rūšis Lietuvoje ir ji randama tik čia – Jiesios kraštovaizdžio draustinyje.
Kalvų papėdės bei molingi skardžiai suteikia prieglobstį ir laukiniams žvėreliams – lapėms, stirnoms, šernams, žebenkštims, šeškams, bebrams. Čia galima sutikti egzotiškos išvaizdos paukštį – tulžį, liaudyje vadinamą žuvininkėliu. Šie paukščiai minta smulkiomis žuvytėmis ir iš atlikusių žuvies kaulų ir žvynų suka sau lizdą, pasikloja guolį ir taip po savęs nepalieka atliekų. Tai pavyzdys žmonėms, kad nepamirštumėm svarbiausios mums gamtos diktuojamos taisyklės: „Ką atsineši – išsinešk!” Taip saugosime gamtą ir leisime kitiems lankytojams ja grožėtis.
LUMA narės žygyje nukeliavo beveik 5 km ir, nors truputį pavargusios, buvo pilnos įspūdžių, geros nuotaikos ir pažadėjo vėl čia sugrįžti, kad galėtų grožėtis unikaliomis Jiesios atodangomis, nes draustinis įvairiais metų laikais atskleidžia vis naują spalvų paletę.
Virginija Ruškienė
LUMA Kauno skyriaus narė