EPIDEMIJŲ ISTORIJOS. VIRUSO COVID-19 PAMOKOS
David S. Jones, MD, PFD
Naujasis koronavirusas vadinamas keliais skirtingais vardais: mokslinėje literatūroje dažnai vadinamas 2019-nCoV. Tarptautinis virusų pavadinimų komitetas jam vėliau suteikė SARS-CoV-2 pavadinimą. Pasaulio sveikatos organizacija jo sukeliamai ligai suteikė pavadinimą COVID-19. Visuose šiuose pavadinimuose galima įskaityti, jog kalba eina apie koronavirusą.
1972 m. virusologas, Nobelio premijos laureatas Frank Macfarlane Burnet bei mikrobiologas Davidos White’as paskelbė, kad išaušus vakcinacijos, imunizacijos erai, kuriant vis galingesnius antibiotikus, infekcionistų laukia niūrūs laikai- ligų mažės, jų gydymas lengvės. Kartu neatmetė, kad visada bus rizika netikėtai atsirasti naujai ir pavojingai užkrečiamai ligai, bet kadangi per pastaruosius 50 metų nieko neįvyko, tikimybė, kad kažkas atsiras pavojingo labai maža. Atrodė, kad epidemijos domino tik medicinos istorikus. Taip buvo 1972 m. Netruko praeiti beveik 50 metų, kai pasipylė naujos infekcijos: nuo herpes ir legionierių ligos aštuntajame dešimtmetyje iki AIDS, Ebolos viruso, sunkaus ūminio kvėpavimo sindromo (SŪRS arba angl. SARS) ir šių dienų – Covid-19. Užkrečiamos ligos niekur nedingo: jos ir toliau kelia grėsmę žmonijai, o esant šių dienų žmonių mobilumui, plinta labai greitai. Štai, prasidėjusi 2003 m. SŪRS epidemija Kinijoje per kelis mėnesius išplito Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje. Kol viruso plitimas buvo sustabdytas, virš 8000 žmonių susirgo , mirė 800. Tuo metu Kinijos vyriausybė buvo kritikuojama dėl lėto atsako į kilusią infekciją. Dabar naujoji epidemija vėl kilo Kinijoje, jos priežastis – koronovirusas, šiuo metu virusas jau išplitęs daugelyje šalių ir vėl ekspertai stebisi, kaip Kinija ir visas pasaulis neišmoko 2003m. SŪRS pamokų. Kodėl laiku neužkertamas infekcijos plitimas ? Kodėl kinai vėl delsė pranešti pasauliui “pas mus bėda, gelbėkitės “? JAV Pensilvanijos universiteto medicinos istorijos profesorius Charls Rosenberg palyginęs pasaulio epidemijas su A. Camiu romanu “Maras”, jas vadina III-jų veiksmų socialinėmis dramomis.Ši drama dabar rodoma su Covid19: pirmiausia Kinijoje, o po to – daugelyje kitų šalių. I-sis veiksmas prasideda labai ramiai, niekas netiki ir nekreipia dėmesio , kad vyksta kažkas negerai:padaugėja sunkiau sergančių pacientų, ligos eiga komplikuota, nepasiduoda įprastam gydymui. Nors yra panašumų tarp SŪRS ir koronoviruso, bet yra ir skirtumų :SŪRS prasidėdavo labai staigiai, ryškiais gripo simptomais, todėl žmonės greičiau kreipdavosi į gydytojus. Susirgus Covid-19 simptomai gali išryškėti ir po 5 dienų, bet pacientas jau užkrečia kitus, dar nežinodamas, kad pats serga. II-sis dramos veiksmas- kuomet liga pripažįstama. Bet tuo metu jau būna pakankamai daug užsikrėtusių, daug sergančių, ir vienintelis sprendimo būdas – įvesti griežtus socialinius apribojimus. Kuo ryžtingiau visa tai bus daroma, tuo daugiau bus išgelbėta žmonių. Šiame, antrame veiksme, labai ryžtingai turi veikti vyriausybės, nekreipdamos dėmesio į ekonomines problemas, svarbus žmonių sąmoningumas. III-iasis veiksmas dažnai būna dramatiškas ir ardantis, kaip pati liga. Epidemijos galiausiai išnyksta, tačiau kai kuriems palieka gilius randus- netekties, invalidizacijos (plaučiuose susidarę randai visą gyvenimą ribos aktyvumą, susilpnėjus imuninei sistemai – kitų ligų pavojus) Kita istorinėje epidemijų analizėje pasikartojanti tema- medicinos išradimų ir jų įdiegimo į praktiką laikas. Pvz. raupų vakcinacija buvo aprašyta 1798m., raupų profilaktikai skiepai panaudoti tik po 180 metų.Sifilis, viena didžiausių 20a. pradžios rykščių teoriškai galėjo būti baigtas , jei visi laikytųsi griežto susilaikymo ar monogamijos . Tačiau vienas JAV armijos gydytojas 1943 m. pareiškė: “lytinis aktas negali būti nepopuliarus”. Kai penicilinas tapo prieinamas, sifilis galėjo būti išnaikintas lengviau, bet gydytojai, bijodami paleistuvystės, pradėjo gąsdinti penicilino pašaliniu efektu.Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) teoriškai galėjo būti sunaikintas devintame dešimtmetyje, tačiau to nebuvo. 1996 m. atsiradus efektyviam antivirusiniam gydymui ženkliai sumažėjo mirštamumas nuo AIDS, bet ši liga vis tiek nesibaigė. Naujas patogenas atsirado Kinijoje?. Tai nenuostabu. Kinija sukėlė daug praeities pandemijų. Žmonės lėtai pripažino grėsmę? Tą dinamiką A. Camiu taip pat gerai aprašė. Pareigūnai bandė slopinti išankstinius perspėjimus. Žinoma. Vyriausybė paskelbė socialinius apribojimus? Kokie apribojimai, jei nėra patogeno? Taip atsitinka dažniausiai, ypač su tokiais patogenais, kaip gripo virusas ir SARS-CoV-2, dėl kurių žmonės tampa užkrečiami, kol jiems nėra simptomų. Tai nereiškia, kad socialiniai apribojimai yra beprasmiai. Kai gripas 1918 m. užklupo JAV, skirtingi miestai reagavo skirtingai. Kai kurie sugebėjo pasimokyti iš tų, į kuriuos pirmiausia infekcija pateko. Miestai, kurie vykdė griežtą kontrolę , įskaitant mokyklų uždarymą, draudimą rengti susirinkimus ir kitokias izoliacijos ar karantino formas, ženkliai sumažino bendrą mirtingumą. Agresyvūs Kinijos veiksmai galėjo sumažinti dabartinio protrūkio plitimą pasaulyje.
Nors medicinos istorikai gerai dokumentuoja praeities epidemijų dramas, jiems prognozuoti nėra sunku. Kiek mes turėtume jaudintis dėl Covid-19? Kai kurie ekspertai perspėja, kad bus užsikrėtę daugiau nei pusė pasaulio gyventojų . Tai gali sukelti daugiau kaip 100 milijonų mirčių. Istorija neabejotinai suteikia žinių apie vykusias maro, raupų, tymų, choleros epidemijas. Bet katastrofiškos epidemijos, užmušančios milijonus, buvo neįprastos, vos kelios jų kilo per pastarąjį tūkstantmetį. Ar dabar esame toje neapibrėžtoje situacijoje, kai turime patogeno užkrečiamumo ir patogeniškumo derinį? Istorija rodo, kad turime ir daug baimių. Yra daugybė panikos pavyzdžių apie epidemijas, kurios niekada neįvyko.Pvz. HINI gripas 1976, 2006, 2009 m., Ebola viruso plitimo rizika JAV 2014 m. .SARS-CoV-2 iki kovo 12 nužudė maždaug 5000 žmonių Kinijoje. Tai yra gripo metinių mirčių statistika. Kinija kiekvieną dieną tikriausiai netenka 5000 žmonių dėl išeminės širdies ligos, vėžio ar kitų ligų. Tai kodėl Kinija uždarė savo ekonomiką dėl Covid-19, tuo pačiu labai mažai daranti pažabojant cigarečių vartojimą ?
Covid-19 ateitis lieka neaiški. Nepaisant visko, vyriausybės ir piliečiai turi atsargiai mąstyti , nuolat vertinti riziką ir vykdyti politiką, proporcingą grėsmės dydžiui. Epidemijų istorija teikia daug patarimų, tačiau jie vertingi tik tuo atveju, jei į juos žmonės reaguoja išmintingai.
Straipsnį išvertė ir sutrumpino L. Šarakauskienė. Plačiau skaitykite tinklapyje:www.sarakauskiene.lt/category/naujienos/
History in a Crisis — Lessons for Covid-19. List of authors. David S. Jones, M.D., Ph.D. March 12, 2020. DOI: 10.1056/NEJMp2004361. Article; Figures/Media.