Vos valanda kelio nuo Čikagos ir patenkama į nepaprastą vietą „International Friendship Gardens” parką Michigan City , Indianoje.
Ši ypatinga vieta „International Friendship Gardens” parkas įkurtas 1934 m. gegužės 28 d. 1941 m. spalio 12 d. Jame vyko didelė šventė, skirta Lietuvai. Buvo pakviestas Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Žemės lopinėlis ,,Lietuvos sodeliui” paskirtas oficialiai. Lietuvos prezidentas A. Smetona pasodino pirmąją eglę. Lietuvos karių veteranų sąjungos „Ramovė” Čikagos skyriaus ramovėnai prie prezidento Antano Smetonos pasodintos eglės 1962 m. rugsėjo 23 d. pastatė paminklą su įrašu. Norėdami įamžinti visus tris buvusius nepriklausomos Lietuvos prezidentus, šalia prezidento A. Smetonos eglės 1971 m. pasodino dar dvi egles, kurios 1971 m. birželio 20 d. buvo iškilmingai dedikuotos prezidentams: Aleksandrui Stulginskiui ir dr. Kaziui Griniui. Prie šių eglių taip pat buvo pastatyti paminklai su įrašais. 1973 m. rugsėjo 9 d. vyko iškilmingas jų atidengimas ir visų trijų prezidentų paminklų pašventinimas. Vėliau parko pavadinimas buvo pakeistas į „Friendship Botanic Gardens”. Ilgą laiką ”Lietuvos sodelis” buvo apleistas. Vadovaujant energingai ir sumaniai pirmininkei dr. Rimai Kašubaitei-Binder LUMA Vakarų Amerikos skyriaus moterys jį atkūrė.
Atkaklios moterys Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui sumanė „Lietuvos sodą“ apsodinti lietuviškais augalais, pastatyti koplytstulpį, įrengti takelius – simbolinius Gedimino stulpus, išklotus vardinėmis plytelėmis, vedančius prie trijų garbingų nepriklausomos Lietuvos prezidentų: Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus paminklų. Padedant Lietuvos generaliniam konsului Čikagoje Mindaugui Bekešiui, kitoms lietuvių bendruomenėms, surengtos iškilmės 2018 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Vakarų Amerikos skyriaus pirmininkė ir renginio organizatorė dr. Rima Kašubaitė-Binder, tarusi sveikinimo žodžius, priminė susirinkusiesiems „Friendship Botanic Gardens”, vadinamojo Draugystės botanikos sodelio, istoriją. Sutelkta daugiau kaip 15 organizacijų, prisidėjusių prie projekto,. Šventėje dalyvavo virš 500 lietuvių ir kitų JAV gyvenančių bendrijų atstovų. Dr. Rima Kašubaitė-Binder dėkojo rėmėjams bei visiems, prisidėjusiems prie šventės organizavimo: LUMA, Lietuvos vyčiams, skautams, Lietuvių Fondui, JAV Lietuvių Bendruomenei (LB), šauliams, Amerikos lietuvių šlovės muziejui (National Lithuanian American Hall of Fame), Lemonto LB atstovams, Amerikos lietuvių Beverly Shores, Indiana, klubo nariams, įvairioms organizacijoms bei pavieniams žmonėms.
Įnešus Jungtinių Amerikos Valstijų, Lietuvos vėliavas bei istorinę Lietuvos vėliavą su Vyčiu buvo sugiedoti JAV ir Lietuvos himnai ir susirinkusieji išklausė invokaciją, kurią sukalbėjo kun. Edvardas Stočkus ir Erika Brooks.
„Lietuva yra ten, kur esate jūs – lietuviai. Ačiū už tai, kad saugote lietuvybę, kad puoselėjate tradicijas ir perduodate meilę Tėvynei iš kartos į kartą”, – į Lietuvos 100-mečio minėjimo šventę susirinkusius lietuvius Indianoje, „Friendship Botanic Gardens”, sveikino Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius ir dr. Rimai Kašubaitei-Binder įteikė istorinę Lietuvos vėliavą su Vyčiu.
Šventės svečiams buvo perskaityti sveikinimai: Michigano miesto mero Ron Meers, kurį pagarsino John Leinweber, „Friendship Botanic Gardens” tarybos pirmininkas; senatoriaus Joe Donnely; buvusio LR generalinio konsulo Čikagoje Marijaus Gudyno ir LR generalinės garbės konsulės Ohio Ingridos Bublienės.
Renginį įprasmino Jūratė ir Jonas Variakojai su anūkais Andrėja ir Dovu, Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto, laisvės kovų dalyvio, Krašto apsaugos ministro Jono Variakojo provaikaičiai, Lietuvos vyčių organizacijos atstovės Regina Juškaitė-Švobienė ir Aldona Zajauskas bei Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje atstovės, padėję vainikus prie prezidentų paminklų. Jubiliejinėje šventėje dalyvavo ir sveikinimus nuo Lietuvos universitetų moterų asociacijos perdavė prezidentė Dalia Poškienė. Pranešime D. Poškienė pristatė Lietuvos moterų, baigusių aukštąjį mokslą, organizacijos istoriją, tarptautinę veiklą. Asociacija yra Graduate Women International skyrius (centras – Šveicarija, Ženeva). LUMA Lietuvoje turi 5 skyrius ir 1 – JAV – Vakarų Amerikos skyrių. Jam vadovauja dr. Rima Kašubaitė-Binder.
Niekad nepamiršusi Lietuvos, dr. Rima Kašubaitė-Binder nuėjo ilgą ir sudėtingą kelią. Po Antrojo Pasaulinio karo atvažiavo į Ameriką su tėvais. Lankė mokyklas Amerikoje. Būdama gimnazijoje dalyvavo „Dainavos“ ansamblyje universitete, Lietuvių Studentų Sąjungos valdyboje, atkurtosios Korp! Neo-Lithuania narė, Vyriausiosios Valdybos Vice-Pirmininkė, Skyrius Valdybos narė. Dirbo mokytoja – mokė Amerikiečių vaikus lietuvių kalbos, šokių ir dainų. 7 metus buvo JAV Lietuvių Bendruomenės Waukegan-Lake Country Pirmininke, JAV Tarybos nare. Rengė moterims simpoziumus, skaitė konferencijose pranešimus Rygoje (Latvijoje) ir Kauno technologijos universitete apie gabius vaikus. Northeastern Illinois Universitete 12 metų vadovauja magistro laipsnio siekiantiems studentams, dirba mokslinį ir praktinį darbą gabiųjų vaikų psichologijos srityje. Yra Illinojaus valstybės gabiųjų vaikų tarybos pirmininkė, skaito paskaitas ir pranešimus valstybinėse ir tarptautinėse konferencijose.
Dr. Rima Kašubaitė Binder dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Migracija ir Europos ateitis“, skaitė pranešimą Kaune (2017 m. 09 .29 – 10. 02 ). 2019 m. liepos mėn. dalyvavo ir skaitė pranešimą tarptautinėje konferencijoje „Taika per švietimą“ Ženevoje, skirtoje GWI 100-mečiui.
Subūrusi aukštąjį mokslą baigusias moteris, JAV, rūpinasi švietimu, organizuoja Lituanistinių mokyklėlių veiklą, teikia paramą Lietuvos mokykloms, rūpinasi suaugusiųjų švietimu: siekis išsaugoti tautinę tapatybę, tradicijas, iškilių moterų indėlį į valstybės kūrimą.
Apie Lietuvoje gyvenančius tėvynainius rašo straipsnius, 2019 metais padovanojo Lietuvai vertingus Vyt. Kašubos, Magdalenos Stankūnienės darbus. Dr. Kašubaitė-Binder buria išeivijoje gyvenančius lietuvius, organizuoja Valstybines šventes – Vasario 16-osios, Kovo 11-osios minėjimus. Tai darbai, verti pripažinimo, yra pavyzdys, kaip moterys rūpinasi lietuvių tautiniais reikalais, Lietuvos istorija, tradicijomis, papročiais.
Šiais metais išpuoselėtame sode rugsėjo mėnesį planuojama didelė šventė – „Lietuvos diena“ . Džiugu, kad ir mes, LUMA narės galėjome prisidėti prie kilnių ir prasmingų darbų. Prie vardinių plytelių šiais metais įspausta ir LUMA Utenos ir Kauno skyrių „pėda“.
Geros valios žmonės prisideda prie Lietuvos vardo, prie iškilių istorinių asmenybių atminimo puoselėjimo.
LUMA moto – „Kokia moteris – tokia ir tauta“ (Vydūnas) įpareigoja ir mus, nares, rūpintis švietimu, kultūra, šeima, skleisti iškilių Lietuvos moterų darbus plačiajame pasaulyje.
Džiaugiamės, kad esame šios asociacijos narėmis ir kviečiame kitas organizacijas prisidėti prie tokios misijos – kovoti už taiką, šviestis ir šviesti.
Parengė LUMA Utenos skyriaus pirmininkė Danutė Mikalajūnienė ir LUMA prezidentė Dalia Poškienė