2019 m. spalio mėn. 26 d. LUMA Kauno skyriaus narės ir KTU klubo „ Emeritus“ nariai rinkosi į bendrą renginį KTU Posėdžių salėje, kur vyko susitikimas su LUMA nare, savanore, chirurge – onkologe Leonarda Daujute Šarakauskiene. Renginyje dalyvavo ir Soroptima klubo narės.
Šis renginys buvo skirtas platesniam susipažinimui su savanoryste. Savanoris – tai žmogus, kuris skiria savo laiką, žinias, patirtį ir energiją naudingam darbui ir negauna už tai piniginio atlygio. Su savanoriškos veiklos įstatymais, galiojančiais Lietuvoje, supažindino KTU „Emeritus“ klubo renginių organizatorė dr. Rūta Urbanskienė.
Renginio tema – „Lietuvos kunigo misionieriaus Hermano Šulco veikla Afrikoje”. Gydytoja Leonarda Daujutė Šarakauskienė papasakojo apie lietuvio vienuolio saleziečio Hermano Šulco įkurtą “Vaikystės sodą” Ruandoje. „Vaikystės Sodo” idėja kilo kunigo Hermano Šulco žodžiais: „kai aš atvykau į Ruandą 1958 m. daugiausiai dirbau su vargšais ir apleistaisiais. su kuriais niekas nenorėjo bendrauti. Kai aš pradėjau savo kelionę per žmonių kančias, vargą ir skurdą, visuomet buvau lydimas jaunimo, kuriems patiko būti su manimi. Tai buvo mano tikrieji draugai. Vieną kartą jie paprašė pagalvoti ir apie juos, jų ateitį, kuri jiems nieko nežadėjo. Jie buvo bemoksliai, bedarbiai, bedaliai ir niekam nerūpėjo. Aš paklausiau – kaip praktiškai aš galiu jiems padėti ? Jie atsakė, kad nori mokytis, įgyti kokį nors amatą ar profesiją. Taip gimė „Vaikystės sodo” idėja“. Gydytoja kunigą Hermaną Šulcą pažįsta senokai. Lankėsi netoli Kretingos jo įsteigtoje stovykloje „Jaunimo sodas”, kurioje prieglobstį randa vaikai iš socialinės rizikos šeimų. Jaunimo stovykloje Ruandoje lankėsi 2018 metais, keliaudama po Ugandą ir Ruandą. Pamatyti reginiai nedavė ramybės ir L. Šarakauskienė pasiryžo atvykti į stovyklą kaip savanorė.
Stovykloje nuolat gyvena apie 150 globotinių: visiški našlaičiai, pamestinukai, vaikai, surinkti iš gatvių – elgetaujantys, vagiliaujantys, benamiai. Su vyresniais vaikais nuolat dirba savanoriai iš visų pasaulio šalių. Jie, studijuojantys sociologiją, psichologiją atvažiuoja rinkti medžiagos savo magistriniams darbams, kiti tiesiog atvažiuoja pamokyti vaikus kalbų, pabendrauti, pamokyti amatų. Vyresnieji geriau kalba angliškai, su jais bendravimas yra lengvesnis. Su pačiais mažiausiais dirba vietinio vienuolių ordino vienuolės, kurioms sunku surasti pramogų vaikams, nėra laiko kiekvieną vaiką apkabinti, be to, kasdieniai ruošos darbai, pamokų tikrinimas atima daug laiko.
Vienuolį kunigą H. Šulcą vaikai ir visa bendruomenė vadina Padre. Aplinkinių kaimų žmonėms yra didelis autoritetas: jis ir teisėjas, ir darbdavys, ir patarėjas. Be globos namų, Padre turi didelę parapiją ir kartą savaitėje lanko sergančius parapijiečius, šelpia juos pinigais, maistu, jei reikia ir vaistais. Darbas veja darbą.
Lietuvę gydytoją vaikai priėmė ne iš karto, bet, bendraudama, dirbdama kartu su mažaisiais, mokydama juos elementarių higienos įpročių (valyti dantis, praustis, išsiskalbti drabužėlius), gydydama juos ilgainiui tapo vaikų mylima „Baltąja mama“, su kuria jiems buvo labai sunku atsisveikinti. Ji juos mokė anglų kalbos, kartu ruošė pamokas, išmokė vaikiškų žaidimų ir dainelių. Anglų kalba – tai galimybę vaikams lengviau įsitvirtinti gyvenime, toliau mokytis.
Stovykloje yra bendrojo lavinimo ir amatų mokykla, bažnyčia, kurioje vyksta pamaldos, o vaikai (kitaip nei mums įprasta) pamaldų metu šoka ir dainuoja. Maistą ruošia virėjos, bet malkas surenka ir suneša vaikai ir jų turi virtuvėje nepritrūkti. Šis bendras darbas buvo gera pradžia susidraugavimui vaikų su savanore gydytoja iš Lietuvos. Anot pranešėjos, patirtis bendraujant su Hermanu Šulcu iš esmės keičia požiūrį į žmonių tarpusavio santykius, atskleidžia visai kitą, žymiai tikroviškesnį ir nuoširdesnį misionieriaus bendravimą su vaikais.
Gydytoja Leonarda Daujutė Šarakauskienė kaip savanorė organizavo slaugos ligoninę Etiopijoje, Aksumo mieste, esančiame 2130 metrų aukštyje Tačiau didžiausią pasitenkinimą ir meilę jaučia Ruandoje pasilikusiems mažiesiems našlaitėliams.
Ir 2020 metų pradžioje laukia jau trečioji kelionė į stovyklą, kur jau paūgėję lauks mažieji Afrikos vaikai.
Po sukrečiančio pasakojimo, iliustracijų apie stovyklą Ruandoje, prelegentė pasidalijo kelionių įspūdžiais po mažai tyrinėtas ir mažai lankomas Afrikos vietas, apie matytus reginius. Kaip rašo savo tinklaraštyje L. Šarakauskienė: kelionėms duoklę atidaviau didelę. Noriu užbaigti savo rašinį B. Shaw žodžiais „Noriu kuo daugiau save išnaudoti iki mirties. Kuo daugiau ir sunkiau dirbu, tuo labiau gyvenu. Aš džiaugiuosi, kad gyvenu”. Norėčiau, kad mes kiekvienas bet kur, bet kada surastume galimybę dirbti gėriui ir kažkam sukurti viltį.
Didžiuojamės savo garbia nare ir tikime, kad toks pavyzdys – būti ten, kur reikalinga patirtis, kompetencija, „šviestis ir šviesti“ pasklis plačiau, kad žinia apie
lietuvį kunigą Hermaną Šulcą – Afrikos našlaičių viltį ir laimę, pasieks ne tik mūsų nares, bet ir mūsų partnerius.
Pokalbį apie Lietuvos moterų darbus pratęsė buvusi LUMA Kauno skyriaus pirmininkė dr. Liudvika Naginevičienė. Ji priminė Lietuvos moterų, baigusių aukštąjį mokslą, priešistorę: tokią organizaciją daugiau kaip prieš 90 metų įkūrė gydytoja prof. Vanda Tumėnienė. Jai vadovaujant, organizacija priimta į tarptautinę organizaciją (ji yra iki šiol – Graduate women international padaliniu Lietuvoje). Dr. L. Naginevičienė yra ir KTU klubo „Emeritus“ narė, tad pasidalijo mintimis apie galimybę drauge plėtoti kilnią savanorystės misiją. Apie savanoriavimą, moterų indėlį į savanorišką veiklą, apie švietimo sklaidą įvairiomis formomis pasisakė LUMA prezidentė Dalia Poškienė. Ji pasidalijo mintimis apie vykusią konferenciją Helsinkyje, kurioje dalyvavo kartu su LUMA delegate Jūrate Dailydėniene.
Jūratė Dailydėnienė papasakojo apie savo darbą mokykloje, savanorišką veiklą globojant neįgaliuosius ir ligonius.
LUMA Kauno skyriaus pirmininkė
Dr. Audronė Jurevičiūtė
Nuotraukos:
Leonardos Daujutės Šarakauskienės ir Audronės Jurevičiūtės
Plačiau apie LUMA Kauno skyriaus narę skaitykite: