Apie projektą
„Pietryčių ir kitų Lietuvos regionų sociokultūrinių problemų mažinimas“,
Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) 2017 metais vykdo projektą „Pietryčių ir kitų Lietuvos regionų sociokultūrinių problemų mažinimas“, kuriam dalinį finansavimą skyrė Tautinių mažumų departamentas.
Jau balandžio mėnesį grupė kauniečių, rašytojų, žurnalistų lankėsi Panevėžio rajono Naujamiesčio kultūros centre – dailės galerijoje, kur susitiko su Panevėžio, Trakų karaimų bendruomenių nariais, Naujamiesčio bendruomenės nariais. Drauge su karaimų metraštininku Romualdu Tinfavičiumi, poetu Aleksandru Zajančkausku, akademiku Romualdu Grigu, žurnalistu Gediminu Zemlicku, rašytoju, knygos apie karaimų tautos istoriją ir draugystę su lietuvių tauta „Sakmė apie Gervių tiltą“ autoriumi ir LUMA narėmis aplankė senąsias karaimų, totorių kapines. Aplankytos kitos to krašto žymios vietos. Susitikime kultūros centre kalbėta apie šių tautų istorinį kelią, pasidalinta akademiko R. Grigo, L. Inio kūrybos kraite, kalbėta apie bendruomeninę veiklą ir nūdienos gyvenimu.
Kitas projektinei veiklai susitikimas skirtas pažinčiai su Žydų bendruomene, žydų kultūra, papročiais, istoriniu palikimu. Žydų kultūros tyrinėtoja, gidė Asia Gutermanaitė supažindino kauniečius, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkus su istoriniais žydų kultūros paminklais Kaune. Organizuotoje pažintinėje ekskursijoje aplankytos Žydų šventovės, išlikę architektūros paminklai. Dviejų dienų renginys organizuotas su LSIM. Apie žydų kalbą, literatūrą, papročius, tradicijas kalbėta seminare. Dalyvaujant gausiam žydų bendruomenės narių būriui, pristatytas LUMA projektas.
Dar vienas renginys, skirtas tautinių bendrijų, gyvenančių Kaune, kituose Lietuvos regionuose kultūrų draugystę vyko Lietuvos švietimo istorijos muziejuje. Tai – G. Deržavino rusų literatūros klubo įkūrimo dešimtmečiui skirtas literatūros ir muzikos vakaras bei ketvirtojo „Rusų literatūrinis almanachas, 2017“ sutiktuvėms. LUMA bendradarbiauja su šiuo klubu, drauge dalyvauja rengiamuose susitikimuose Kauno kitų tautų kultūrų centre, organizuoja seminarus, muzikos, literatūros vakarus. Renginyje dalyvavo Rusų bendruomenės nariai, knygos autoriai. Klubo pirmininkas Galim Sitdykov apžvelgė ne tik klubo veiklą per dvidešimt metų, bet ir pasidžiaugė draugyste su rašytojais, vertėjais, prisidedančiais prie kūrėjų sklaidos.
LUMA Kauno skyriaus pirmininkė Audronė Jurevičiūtė, projekto vadovė Dalia Poškienė pristatė projektą ir atliekamą narių darbą švietėjiškoje veikloje.
Birželio mėn . surengta mokomoji – pažintinė išvyka – susitikimai su išskirtiniame, istoriškai labai svarbiame Lietuvos regione – Dieveniškiu kraštu.
LUMA Vilniaus skyriaus pirmininkė, MČTAU fakulteto dekanė Teodora Dilkienė
parengė programą ir pristatė susitikimuose su Vilnijos – Šalčininkų krašto žmonėmis.
Išskirtinis susitikimas netoli Vilniaus esančiame restauruotame Jašiūnų dvaro rūmuose.
Šio dvaro rūmų – muziejaus vadovas, buvęs Jašiūnų gimnazijos direktorius Kazimiež Karpič ne tik supažindino su šio unikalaus dvaro istorija, bet ir parengė išsamų pranešimą apie lietuvių, lenkų, kitų tautybių, gyvenančių šiame krašte kultūrinį, istorinį palikimą. Susitikome su bendruomenės nariais. Projekto vadovė D. Poškienė pristatė LUMA veiklą ir vykdomą projektą. Aplankytos profesorių kapinaitės. Šalčininkuose, Šalčios žemėje, prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo prisiminėme romantiko poeto jaunystės metus, sąsajas su šiuo kraštu, Lietuva. Aplankyta moderni Lietuvos tūkstantmečio gimnaziją, joje įsteigtą geologijos muziejų ,,Titnagas“. 1984 metais Šalčininkų antrojoje vidurinėje mokykloje buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje jaunųjų geologų būrelis, kurį įkūrė ir iki šiol vadovauja mokytoja Janina Puronienė.
Šių metų gegužės 13-tą dieną Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija šventė savo 20-tąjį jubiliejų! Mokykla jau spėjo išleisti 19 šaunių abiturientų laidų ir šiemet ruošiasi išleisti jubiliejinę, 20-tąją, į savarankišką bei sunkumų pilną gyvenimą. Kiekviena gimnazijos laida buvo ir yra kupina talentingų ir protingų vaikų, kurie atstovavo ir atstovauja gimnazijai, užimdami prizines vietas tiek tarptautiniuose, tiek respublikiniuose konkursuose, varžybose. Nuo 1997-ųjų metų gimnazija vis tobulėja, daro mokymąsi patogų, modernizuotą ir įdomų, taip skatindama tobulėti mokinius bei mokytojus. Gimnazijos mokytojai visus dvylika mokymosi metų padeda mokiniams įgauti žinių, kurių jiems prireiks ateityje, leidžia atsiskleisti mokinių gabumams, talentams ir padeda juos vystyti.
Susitikome su mokyklos bendruomene, direktoriaus pavaduotoja Lilija Rogožienė, kuri plačiai pristatė mokyklos veiklą ir sudėtingas šio krašto jaunimo problemas.
Lankant Vagnerių rūmus, programos vadovė Teodora Dilkienė ir Janina Puronienė supažindino su žymių žmonių, palikusių ryškų pėdsaką Lietuvoje, istorija. Lietuvos valstybės pamatinių Mindaugo žemių šerdyje isikūręs Dieveniškių kraštas. Nepaisant istorinių peripetijų, polonizacijos ir rusifikacijos bangų, iki šiol išlikęs senoviškai lietuviškas. Kraštas, kupinas praeities dvelksmo ir paslapčių. Dieveniškių istorinio regioninio parko informacijos centre, susipažinome su etninės žemės žmonių buitimi ir krašto gamtos ypatumais.
Dieveniškėse, prie aikštės – penkių svarbių istorinių kelių susikirtimo vietoje, lankėme unikalią medinės architektūros Švenč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčią, kurioje yra vertingų XVIII–XIX amžiaus dailės paminklų. Pasigrožėjome mediniu paminklu žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui. Išgirdome, jog Dieveniškėse praminti Barboros Radvilaitės takai… Bažnyčia minima 1471 m. Jai 1474m. Martynas Goštautas atidavė miestelyje pastatytą smuklę. Buvo Geranainių parapijos filija ir didesnių žemės valdų neturėjo. Apie XVI-XVII a. perstatymus duomenų neišliko. XVIII a. pabaigoje su pertraukomis veikė parapinė mokykla (minima 1777m.). Po gaisro 1783m. atstatyta medinė bažnyčia,1861m. atnaujinta.1899–1903 m. apmūrytas šventorius. Priešais bažnyčią 1903m. pastatyta mūrinė varpinė su vartais, joje yra beveik 200 metų senumo varpai.1906m. įsteigta parapija.1909 m. parengtas mūrinės bažnyčios projektas, tačiau statyti nepradėta. 1986–1990 m. klebono Domo Valančiausko rūpesčiu pakeisti supuvę sienojai, rekonstruotas bažnyčios vidus, pristatytas prieangis. Apie 1886 m.,1897–1898 m. ir nuo1906 m. sakyti pamokslai ir lietuviškai.1909 m. pradėta vaikus katekizuoti jų gimtąja kalba.1936m. net iš kitų parapijų atvykę žmonės trukdė paskirtu laiku lietuviškai giedoti.
Pažintinės kelionės metu sužinjome apie Turgelius – gyvenvietę Šalčininkų rjaone. Gyvenvetė dar vadinama Mažąją Merkine. Pirmosios užuomazgos mena 1500 metus,. Kai buvo pastatyta bažnyčia,XVVIII amžiuje prie bažnyčios veikė parapinė mokykla Turgelių palivarkas priklausė Merkinės dvarui. XIX a. ir XX a. pirmoje pusėje miestelyje vyko prekymečiai, buvo kelios parduotuvės ir smuklė.1836–1837m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Vėliau pamaldos perkeltos į mūrinę kapų koplyčią, statytą 1842 m. Iki 1909 m. bažnyčia padidinta. Merkinės kaime gyvavo Turgelių klebono P. K. Bžostovskio įkurta Paulavos respublika. Pagal1769 ir1791m. nuostatus ją valdė prezidentas (pats dvaro savininkas) ir valstiečių seimas. Respublika turėjo vėliavą, herbą, kaldino monetas; buvo suorganizuota uniformuota valstiečių milicija. Tai neturėjęs analogo Vidurio ir Rytų Europos reiškinys. Nuo 1943 m. rudens iki 1944 m. birželio Armijos Krajovos daliniai buvo tvirtai įsitvirtinę miestelyje ir buvo įkūrę Turgelių respubliką. Tačiau iki šių dienų buvę didingi pastatai neišliko – neprižiūrimi, niokojami galutinai sugriuvo. Tik griuvėsiai mena buvusią didybę. Apie Turgelių dabartį mena kelerius metus gyvenusi ir dirbusi gydytoja LUMA Kauno skyriaus narė Danutė Paliūnienė.
Programos vadovė Teodora Dilkienė papasakojo apie dar išlikusius gatvinius kaimus – unikalius Dieveniškių krašto istorijos ir architektūros paminklus, susiformavusius XVI a. valakų reformos laikmečiu.
Norviliškėse, Pietryčiausioje Lietuvos vietovėje, ES pasienyje su Baltarusija, kartu su svečiais kalbėjome apie skirtingų tautų gyvenimą ir bendrystę. Apie LUMA vykdomo projekto svarbą šiame laikmetyje papasakojo projekto vadovė, LUMA prezidentė Dalia Poškienė
Pažintis su Lietuvos regionuose gyvenančiais žmonėmis – ne tik kultūrinis istorinis Lietuvos pažinimas, bet ir asociacijos pristatymas, kviečiantis įsijungti į šviečiamąją veiklą.
“Lėlės tautiniais kostiumais” keliauja po Lietuvą
2017-ieji – Tautinio kostiumo metai.
Juos minime ir mes – Lietuvos universitetų moterų asociacija, dalyvaudami kaip partneriai Lietuvos švietimo istorijos muziejaus projekte “Gyva tradicija: tautinis kostiumas vakar iš šiandien”.
Projekto vadovė Rasa Vaikutytė, koordinatorė Irma Gužienė, LUMA Kauno skyriaus pirmininkė Audronė Jurevičiūtė ir prezidentė Dalia Poškienė pirmąjį projekto pristatymą surengė Marijampolės kultūros centre. Paroda „Lėlės tautiniais kostiumai“ iš tautodailininkės Liucijos Kudžmienės kolękcijos. Dailininkė sukūrė autetinškus penkių Lietuvos regionų tautinius drabužius. Kurdama lėles, autorė kruopščiai tyrinėjo kiekvieno regiono drabužių detales, raštus, “aprengė” 15 lėlių, kurios žavi savo originalumu. 5 Lietuvos etnografinių regionų 15 lėlių parodą lankė Marijampolės moksleiviai, miesto svečiai, Sudūvos krašto žmonės. Renginį pristatė Rasa Vaikutytė (LSIM), Dalia Poškienė, centro parodų organizatorė Ona Surdokienė. LSIM organizavo edukacinį užsiėmimą – mokė, kaip pinti tautinę juosteles.
Gegužės mėn. vykusiame tarptautinio poezijos festivalio – vaikų knygos šventei piešinių parodą konkursui „Aš esu tautiškas: lietuvio tautinis kostiumas“ organizavo Vilniaus II skyrius. Pirmininkė Eglė Prieskienienė pristatė „Genio“ progimnazijos, „Ozo“ ir „Kodėlčiukas“ l/d vaikų piešinius. Po šventės paroda atkeliavo į Maironio lietuvių literatūros muziejų, Vaikų literatūros skyrių Kaune ir veiks visą vasarą.
Paroda iš Sūduvos krašto atkeliavo į Aukštaitiją – į Kėdainių krašto muziejų. V.Svirskio kryžių salėje įsikūrė ”lėlės”, pasakojančios apie lietuvių gyvenimą, tradicijas. Parodos pristatymą organizavo vyr muziejininkė , gidė Regina Adomaitienė. Su tautinio kostiumo raida supažindino Tradicinių amatų centro Arnetų name vadovė Regina Lukminienė. Susitikime su jaunaisiais kėdainiečiais iš “Ryto” progimnazijos muziejininkai pasakojo apie suvalkiečių, dzūkų, žemaičių, aukštaičių, Mažosios Lietuvos tradicijas, apie kostiumo atsiradimo istoriją, mokė tautinių simbolių kūrimo paslapčių. Susitikime su suaugusiais dalyvavo Nacionalinės III amžiaus universiteto Kėdainių fakulteto lankytojai, M.Daukšos viešosios bibliotekos darbuotojai.Taip pat ekspoziciją papildo Lietuvos švietimo istorijos muziejaus parengta paroda – M. Glemžaitės tautinio kostiumo eskizai. Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) – šio projekto partnerio veiklą pristatė LUMA prezidentė Dalia Poškienė, Kauno skyriaus pirmininkė Audronė Jurevičiūtė. Muziejaus lankytojai tęsia pažinti su per Lietuvą „keliaujančiu“ projektu.
Projekto veiklos jau pristatytos Telšiuose. Utenoje.
Utenos krašto muziejuje eksponuojama paroda unikali galimybė palyginti visuomenės skonių ir pažiūrų kaitą, panaudojant originalią vaizdinę medžiagą iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus M. Glemžaitės rinkinio, Lietuvos liaudies buities muziejaus, Kauno miesto muziejaus, Kaišiadorių muziejaus, Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva”, dizaino kūrėjo UAB „Roso“ bei šiandien kuriančių dizainerių Ievos Ševiakovaitės ir Jolantos Rimkutės darbų.
Utenos LUMA skyrius organizavo konkursą ir parengė geriausių darbų parodą. Projekto – parodos pristatymo metu apdovanoti geriausi kūrėjai. Utenos LUMA skyriaus pirmininkė Danutė Mikalajūnienė, pavaduotoja -Nijolė Rimkevičienė padėkojo pedagogams, mokiniams: Utenos kolegijai (dėst. Laima Kriukelienė), A. Šapokos gimnazijai (mokyt. Aureolė Maračinskienė), Dauniškio gimnazijai (mokyt. Ramunė Tarvydienė), Saulės gimnazijai (mokyt. Daina Usevičienė), Užpalių vaiko dienos centrui, (mokyt. Raimonda Sakalauskienė). Konkurse atrinkti 22 geriausi darbai iš Utenos atkeliaus į Kauną, kur muziejų lankytojai galės susipažinti su darbais. Pristatant projektą, vyko ir edukacinis užsiėmimas.
Projekto organizatoriai kviečia keliauti po Lietuvą, tęsti pažintį su Lietuvio tautinio kostiumo raida, kviečia dalyvauti konkurse „Aš esu tautiškas“.
Susitikimai laukia Ignalinoje, Vilniuje, Rumšiškėse, Kaune.
2007 m. buvo vykdomas projektas „Lietuvos moterų suvažiavimo 100-mečiui paminėti”. Projekto bendraautoriai: Zonta International Vilniaus skyrius, Kauno apskrities Moterų krizių centras, Panemunės katalikių moterų draugija. Pranešimą skaitė doc. Ada Azaravičienė. Prof. Dalia M. Brazauskienė buvo Aplinkos sekcijos moderatorė.
2005 – 2006 m. pagal sutartį su LR Aplinkos ministerija vykdomas projektas „Aplinkos kokybė ir sveikata” Parengtas paskaitų ciklas. Suorganizuota konferencija Kaune. Išleistas lankstinukas. Projekto kuratorė prof. Dalia Brazauskienė.
2003 10 – 2004 12 LUMA Kauno skyrius pagal sutartį su LR Aplinkos ministerija įvykdė projektą „Moterų organizacijų, norinčių dirbti aplinkosaugos srityje, tinklo sukūrimas” Pravesta Lietuvos moterų organizacijų anketinė apklausa, suorganizuoti du seminarai moterims, sudarytas moterų organizacijų tinklas. Išleista informacinė priemonė „Moterys išsaugokime gamtą” . Projekto kuratorė Dalia M. Brazauskienė.
2003 m. LUMA Kauno skyriaus narės kartu su KTU Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos instituto Edukacinės kompetencijos centro atstovėmis 6-se Lietuvos rajonuose kovo – gegužės mėn. skaitė paskaitų ciklus po 46 val. pagal SAPARD remtą mokymo programą „Kaimo šeimos ekologija”. Programą parengė prof. Dalia M. Brazauskienė.