Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) tęsia projekto „Istorijos ir kultūrų sankirtos“ veiklą. Pristatome renginių ciklą, skirtą Didžiųjų tremčių 85-osios metinėms. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje šiems įvykiams minėti iškilūs Kauno menininkai, susibūrę į grupę „Dailės ratas“, surengė parodą „Tremtis“. Joje eksponuojami dailininkų Virginijaus Kašinsko, Vytauto Stasio Lagunavičiaus, Ringailės Marcinauskaitės, Artūro Slapšio, Marijos Rastenienės ir skulptoriaus Kazimiero Sigito Straigio darbai. Parodos atidaryme dalyvavęs LR Seimo narys Arvydas Anušauskas apžvelgė trėmimų istoriją, mąstą ir padarinius. Dailininkė Ringailė Marcinauskaitė pasidalijo šeimos tremties istorija, savo senelio relikvijomis. Apie parodą kalbėjo grupės vadovas Artūras Slapšys. Skaudžiais prisiminimais apie kelią į nežinią, išgyventtus metus Sibiro toliuose kalbėjo Arūnas Masiulis. Atminimo popietę lydėjo kanklininkės Dovaidės Kūrytės muzika. 
Tremtis palietė ne tik lietuvių tautą. 1944 metų naktį iš gegužės 17-osios į 18-ąją prasidėjo Krymo totorių trėmimai, trukę keletą dienų. Žmonėms buvo duota vos 10–30 minučių susiruošti, po to jie sunkvežimiais buvo vežami į geležinkelio stotis, o iš ten – gyvuliniais vagonais siunčiami į tremties vietas. Apie tuos įvykius bylojo ir Elviros Drozdovos surinkti ir išsaugoti Kryme 2004–2011 metais užrašyti deportuotų Krymo totorių liudijimai – žmonių, kuriems pavyko išgyventi tremtį, sugrįžti į gimtąjį Krymą ir pasidalyti savo atmintimi, istorijos. Salėje eksponuojamos istorinės Krymo totorių fotografijos iš rinkinio „Krymo totoriai. Istorinis ir etnografinis paveldas“, kurį išleido leidykla „Maister Knyh“. Fotografijos sukurtos 1924–1929 metų ekspedicijų metu, vadovaujant pirmojo Bachčisarajaus istorinio-kultūrinio rezervato direktoriaus, menininko ir Krymo totorių kultūros veikėjo Useino Bodaninskio. Pristatyta ir Oleksiy Kustovsky paroda „Qırım serbest olacaq / Krymas bus laisvas / Крим буде вільним“.
Elvira Drozdova skaitė tremtinių istorijų ištraukas. Kiekvieną pasakojimą lydėjo autentiškas daiktas, simboliškai atskleidžiantis tremties, netekties ir išgyvenimo temą. Tarp skaitomų istorijų skambėjo pianisto Petro Bondar atliekami kūriniai fortepijonui. Petro Bondar – koncertuojantis akompaniatorius ir solistas, nuo 2022 metų dirba Kauno valstybinio choro koncertmeisteriu. Kaip solistas Petro Bondar koncertavo Austrijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje ir Ukrainoje.
Atminimo popietėje dalyvavo ir pranešimą skaitė knygos „Lietuvos totorių vardynas iki pavardžių susidarymo XVI–XVII amžiuje“ autorė, Lietuvos medicinos universiteto docentė J. Čirūnaitė. Apie tokių atmintinų renginių svarbą ir reikšmę kalbėjo Kauno apskrities Lietuvos totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius.
Šios istorinės atminties valandos tęsėsi dalijantis prisiminimais, išgyvenimais, būtinybe išsaugoti ateities kartoms kovotojų už Laisvę, politinių kalinių ir tremtinų palikimą. Renginiai, skirti Didžiųjų tremčių minėjimams – Tautinių mažumų departamento dalinai remiamo projekto „Istorijos ir kultūrų sankirtos“ renginių ciklo dalis.
Dalia Poškienė