Besibaigiant vasarai, didelė grupė bendruomenės centro „ Girstupio slėnis“ kartu su LUMA Kauno skyriaus narėmis bei ukrainiečių mokyklos „Herojus“ mokytojais, vykdant projektą „Čiamano namai“, finansuojamo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išsiruošė į įdomią edukacinę išvyką „Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje“, skirtą žymiojo kryždirbio Vinco Svirskio 190-osioms gimimo metinėms.
Kelionė neprailgo, nes apie pravažiuojamas vietoves -Dotnuvą, Surviliškį, Paberžę ir visą Kėdainių kraštą įdomiai pasakojo iš šių vietų kilusi ir kartu su mumis važiavusi LUMA prezidentė Dalia Poškienė. Surviliškyje aplankėme V. Svirskio kapą, uždegėme žvakutes. Toliau kelias vedė į Paberžę, kuri ilgą laiką garsėjo kaip piligrimystės vieta, mat čia kunigavo vienuolis kapucinas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – Tėvas Stanislovas. Jo dėka mažas kaimelis tapo traukos centru – pasiklausyti pamokslų, pasikalbėti apie gyvenimą atvažiuodavo žmonės iš visos Lietuvos. Šiandien Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnytėlėje, svirne ir klebonijoje gausu liturginių ir buities reikmenų, kuriuos rinko Tėvas Stanislovas ir vadino ,,saugotuvėmis“. Liaudies meistrų statytoje bažnyčioje (1787 m.) gausu sakralinių vertybių, Vinco Svirskio kryžių, jos puošmena – iš medžio išdrožtas altorius. Buvusiame Šilingo dvare (XVIII a.) įkurtas vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimo muziejus. Apžiūrėję muziejaus eksponatus, klausėmės įdomios paskaitos “Senieji Lietuvos paminklai ir jų esminiai bruožai.” Paskaitą skaitė menotyros mokslų daktarė Jolanta Zabulytė, nepatingėjusi atvykti net iš Anykščių. Kryždirbystės tradicija Lietuvoje – tai savotiška amato, meno bei tikėjimo sintezė, kurioje jungiasi architektūros, skulptūros, kalvystės bei tapybos elementai.
Lietuvos kryždirbiai sugebėjo suderinti krikščionybę bei archajišką gamtos ir žmogaus santykį. Kryžių statymo paprotys atkeliavo iš gilaus tikėjimo ir pagarbos dvasiniam pasauliui. Jau nuo XV a. lietuviai statė kryžius, norėdami paminėti mirusiuosius, reikšdami pagarbą dvasioms, tikėdamiesi malonės, siekdami padėkoti už suteiktą malonę ar ieškodami apsaugos bei dvasinės ramybės. Aplankę Tėvo
Stanislovo išpuoselėtas kapinaites su įdomiais koplytstulpiais, keliavome į Krakes, kur laukė edukacinė programa „Žydų kaimynystėje 150 metų“. Nuo seno Krakėse, mokydamiesi vieni iš kitų, perimdami įvairius kultūrinius papročius, greta gyveno ir sugyveno lietuvių ir žydų tautos. Kuo panašios? Kuo skirtingos? Ko viena iš kitos išmoko? Ką perėmė, ką valgė ir kaip šventė, kaip tuokėsi ir kaip laidojo – visą tai labai nuotaikingai ir išraiškingai papasakojo Krakių bendruomenės „Krakių svetainė“ pirmininkė Daiva Dubinienė, o jos vyras istorikas Robertas pasakojo Krakių žydų liūdną istoriją.
Išgirdome apie 600 metų miestelio istorijos įvairius laikotarpius, aplankėme svarbiausius istorinius objektus: nuo miestelio centro iki Šv. Mato bažnyčios, Šv. Kotrynos vienuolyno ir informacinės lentos buvusios žydų sinagogos vietoje. Susipažinome su kraupia Krakių žydų istorija: iki Halokausto miestelyje žydai sudarė iki 80 proc. gyventojų, buvo net 60 parduotuvių, žydai ir lietuviai sugyveno
taikiai. Po Krakių trumpas stabtelėjimas Akademijoje (Dotnuva) prie paminklo Klaipėdos krašto vaduotojų grupei, kurį parodė LUMA prezidentė D. Poškienė.
Esame dėkingi už turiningą , aktualią ir puikiai organizuotą kelionę „Girstupio slėnis“ bendruomenės centro pirmininkei Virgilijai Randienei ir, aišku, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, parėmusiai šį projektą, kurio partneris yra ir Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA).
Keliautoja, LUMA valdybos narė
L. D. Šarakauskienė
Toliau –kelionės akimirkos nuotraukose
