2024 m. minime 80-ąsias partizaninio karo pradžios metines ir Lietuvos partizanų vado Jono
Žemaičio-Vytauto 115-ąsias gimimo bei 70-ąsias žūties metines.
Nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis-Vytautas buvo
kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento
pareigas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras,
LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas, partizanų generolas. Jonas Žemaitis-Vytautas, išskirtinis
prieškario Lietuvos kariuomenės karininkas, neiškėlė šeimos gerovės aukščiau duotos priesaikos,
išmanė ir taikė partizaninės kovos subtilybes, kovojo iki pat organizuotos rezistencijos pabaigos. Jis
vienas ilgiausiai partizanavusių Lietuvos kariuomenės karininkų.
„Aš, kaip ir kiti mano bendraminčiai, manau, kad Sovietų Sąjunga ginkluotomis pajėgomis įsiveržė
į mūsų šalį. Šį sovietų vyriausybės žingsnį laikau neteisėtu. <…> Aš vis tiek manau, kad kova, kurią
aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatų.“
Šia Jono Žemaičio-Vytauto mintimi, išsakyta sovietiniame teisme, galima būtų užbaigti jo
gyvenimo ir kovos istoriją. Ji reziumuoja vertybinius principus, kurių jis ryžtingai laikėsi, joje
viskas: kario išdidumas ir principingumas, tvirtas stoiškas charakteris, šeimos ir tautos tragedija bei
tolimos pergalės nuojauta. Kovojančios Lietuvos Prezidentas – taip paprastai jį vadiname – neturėjo
nei rūmų, nei kanceliarijos, bet turėjo autoritetą, žinias, patirtį ir valią.
Pirmoji sovietų represijų banga palietė ir jaunojo karininko šeimą, nors pats tuo metu nenukentėjo,
bet buvo ištremta sesers Kotrynos šeima. Prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, Jonas
Žemaitis nesitaikstė, paspruko iš raudonųjų okupantų priežiūros, nusprendė likti ir priešintis
Lietuvoje. Vokiečiams išformavus Vietinę rinktinę, įsitraukė į antinacinį pasipriešinimą, o grįžus
sovietams – į antisovietinį. 1945 m. prasidėjo sunkus jo, kaip partizano, kelias, kurį jis ėjo 9-erius
metus…
Jonas Žemaitis suprato, kad labai svarbu partizanams susivienyti ir kad kova turi vykti ne tik ginklu
(Jonas Žemaitis dalyvavo 8 kautynėse), bet ir žodžiu bei politiniu darbu. Jo pastangos daug lėmė,
kad 1949 m. vasario 16 d. partizanų vadams pavyko susitikti ir įkurti Lietuvos laisvės kovų sąjūdį
(LLKS), karinę organizaciją, prisiimančią atsakomybę už okupuotą Lietuvą ir padariusią tai, ko
nesugebėjo buvusios Lietuvos politikai: suformuoti vieningą pasipriešinimo vadovybę, okupuotos
Lietuvos vyriausybę. Jonas Žemaitis-Vytautas buvo išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo
pirmininku, viso judėjimo vadovu. Nenusilenkti priešui ir kovoti iki galo buvo kovojančios
Lietuvos Prezidento kelias ir pasirinkimas.
Kviečiame paminėti ir prisiminti Lietuvos partizanų vado 2024 m. liepos 18 d. 16 val. Vytauto
Didžiojo karo muziejaus sodelyje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas). Renginys yra nemokamas.