COVID-19 VAKCINA: MITAI IR FAKTAI
Tikriausiai, nei viena vakcina , padėjusi įveikti užkrečiamas ir mirtinas ligas, nėra taip apipinta mitais, kaip Covid-19 vakcina.
Sunku patikėti, kad daugiau nei prieš metus SARS-CoV-2 buvo visiškai nežinoma. Dabar turime perspektyvių, veiksmingų ir saugių vakcinų, tačiau internetiniame lauke gandai auga ir plinta žaibiškai. Pridėjus didelę baimės, nerimo, nežinojimo dozę sukuriama puiki terpė plisti pavojingiems mitams.
Viso pasaulio mokslininkai nenuilstamai kuria saugias ir veiksmingas vakcinas . Vakcina arba skiepas- tai medicininis preparatas skirtas įgyti imunitetui nuo infekcinės ligos. Vakcinos paskirtis- nesukeliant ligos sukurti organizme imuninį atsaką į organizmą iš išorės puolančią infekciją. Skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų priskiriamas prie didžiausių žmonijos atradimų, kadangi kasmet išgelbėja daugybę žmonių gyvybių. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis 2010-2015m. vakcinos išgelbėjo apie 10 mln. gyventojų, kurie būtų mirę nuo įvairių užkrečiamų ligų. Skiepai beveik visiškai išnaikino tokias mirtinas ligas kaip raupai, difterija, tymai, poliomietitas ir kt. Šiuo metu, kai pasaulį apėmusi SARS-CoV-2 pandemija, daugelio šalių vyriausybės investuoja didelius pinigus į vakcinos nuo šios mirtinai pavojingos ligos kūrimą. Tačiau mokslininkai, medicinos ekspertai susiduria su nauju iššūkiu:kuriamos įvairios “antivakserinės” teorijos, skleidžiami įvairūs neteisingi mokslo įrodymais nepagrįsti mitai . Internete, kai kuriose TV laidose plinta klaidinga informacija apie vakcinų žalą ir neigiamą poveikį organizmui. Ar “antivakseriai” žino, kad vakcinos išsaugojo milijonus žmonių gyvybių ?
Štai 13 dažniausiai skleidžiamų neteisingų ar melo teorijų.
- Vakcinos nėra saugios, nes sukurtos labai greitai.
Tiesa ta, kad Covid-19 vakcina buvo sukurta žymiai greičiau , nei kitos vakcinos- mažiau nei per metus. Ankstesnis rekordas buvo 4 metai- vakcina nuo kiaulytės (epideminis parotitas) buvo sukurta per 4 metus. Kodėl taip greitai ? Covid-19 vakcinos kūrėjai neturėjo finansavimo sunkumų, be to, coronovirusai buvo žinomi ir tyrinėjami dešimtmečiais. Netrūko savanorių vakcinos efektyvumo bandymams. Klasikinis vakcinavimas yra inaktyvuotas patogenas ar jo dalis, kuri „išmoko“ organizmą sukelti imuninį atsaką. Covid-19 vakcina organizmui pateikia patogeno baltymo gamybos „instrukciją“. Sukūrus organizme baltymą, imuninė sistema reaguoja į patogeno iš išorės sukeltus išpuolius.
2.Vakcina pakeis organizmo DNR. (DNR- nukleorūgštys , kuriose saugoma genetinė informacija , jos padeda informaciją realizuoti bei perduoti ją palikuonims).
Kai kurios Covid-19 vakcinos, įskaitant Phizer Biotech ir Moderna yra pagrįstos RNR (ribonukleino rūgštis) technologija. Šios vakcinos veikia skirtingai nei tradicinės vakcinos. Tradicinė vakcina- kuomet suleidžiamas susilpnintas patogenas, kuris sukelia lengvą infekciją –reakciją į patogeną, dėl ko vėliau susidaro imunitetas ligai. Covid-19 vakcina tik „išmoko“ organizmą sukurti baltymą,kuris duos imuninį atsaką į virusą. Vakcina nėra integruojama į mūsų DNR. Tiesą sakant, RNR pagrindu kuriama vakcina net nepasiekia ląstelės branduolio, kuriame yra organizmo DNR.
3.Covid-19 vakcinos gali sukelti SARS-CoV-2 ligą.
Negali, nes nei vienoje vakcinoje nėra gyvo viruso. Bet koks šalutinis poveikis, pvz. galvos skausmas ar šaltkrėtis, silpnumas atsiranda dėl imuninės reakcijos, o ne dėl infekcijos.
- Vakcinoje yra mikroschema (microchip)
Pernai JAV atlikta „YouGov“ apklausa uždavė daugybę klausimų apie Covid-19 ligą. Neįtikėtina, kad 28% respondentų mano, kad Slaptosios tarnybos planuoja naudoti Covid-19 vakcinas kaip priemonę implantuoti mikroschemas gyventojams. Kai kurių nuomone, ši mikroschema leis sekti kiekvieną žmogaus žingsnį. Iš tikrųjų mūsų mobilieji telefonai tą užduotį jau seniai atlieka be jokio vargo. Sąmokslo teorijos skleidžia, kad vakcinoje yra radijo dažnio identifikavimo schemos. Radijo dažnio identifikavimui būtinas radijo atsakiklis, imtuvas ir siųstuvas. Šių komponentų neįmanoma sukonstruoti tokio dydžio, kad tilptų į adatą.
- Covid-19 vakcina gali sukelti nevaisingumą.
Nėra duomenų, kad Covid-19 vakciną turėtų įtakos vaisingumui. Panašiai, nėra duomenų, kad vakcina sukeltų pavojų būsimam nėštumui.
- Covid-19 vakcinoje yra vaisiaus audinio.
Daug metų “antivakseriai” skleidžia gandus, kad vakcinose yra vaisiaus audinių. Nei Covid-19, nei kitose vakcinose vaisiaus audinių nėra.
7.Persirgusiems Covid-19 vakcinos nereikia.
Net praeityje turėję teigiamą SARS-CoV-2 testą, turėtų būti skiepijami. Kaip rašo Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC):”dėl rimto pavojaus sveikatai ir dėl to, kad galima pakartotinai užsikrėsti Covid-19 liga, vakcinuoti reikėtų neatsižvelgiant į tai, ar jau sirgote SARS-CoV-2 infekcija”. Taip yra tikimybė, kad pradinis tyrimas buvo klaidingas-kitaip tariant, testas buvo teigiamas, tačiau virusinės infekcijos nebuvo. Todėl visuomet yra geriau klysti atsargiai.
- Pasiskiepijus viruso pernešti negalima.
Covid-19 vakcinos yra skirtos tam, kad žmonės nesirgtų SARS-CoV-2 infekcija, tačiau vakcinuotas asmuo visgi gali nešioti virusą, o tai reiškia, kad jis taip pat gali jį ir perduoti. Kadangi dar nėra pakankamai aišku, ar skiepai užkirs kelią infekcijai, pasiskiepijęs turėtų toliau dėvėti kaukę, plauti rankas, vengti fizinio artumo taip, kaip rekomenduoja regionų valdžios institucijos.
- Pasiskiepijus gyvensime normaliai.
Deja, dėl anksčiau mano paminėtų teiginių, dėl to, kad dar daug ko nežinome apie pačią ligą, taip teigti reikėtų labai atsargiai.
- Vakcina visą gyvenimą saugos nuo Covid-19 ligos.
Mokslininkai virusą tyrinėja mažiau nei metus, skiepijimas tik pradėtas, todėl nežinoma, kiek ilgai išliks imunitetas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nuomonė: “dar per anksti žinoti, ar Covid-19 vakcina užtikrins ilgalaikę apsaugą. Tačiau džiugina tai, kad turimi duomenys rodo, jog daugumai žmonių , pasveikusiems nuo Covid-19 ligos atsiranda imuninis atsakas, kuris suteikia bent tam tikrą apsaugą nuo pakartotino užsikrėtimo- bet, deja, dar nežinome, kokia stipri ši apsauga ir kiek laiko ji truks. Gali būti, kad nuo Covid-19 reikės skiepytis kasmet, kaip ir nuo sezoninio gripo”.
- Asmenims, sergantiems įvairiomis chroninėmis ligomis, skiepytis pavojinga.
Tai netiesa. Sergančius įvairiomis chroninėmis širdies, plaučių ligomis, diabetu galima skiepyti. Kurie abejoja dėl savo sveikatos ar chroninių ligų paūmėjimo po skiepo- turėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tačiau reikėtų neužmiršti, kad esamos chroninės ligos padidina riziką susirgti sunkia Covid-19 ligos forma. Viena išimtis – alerginės reakcijos. Jei jų pasitaikė po bet kurių skiepų, jei yra alerginių reakcijų į maistą, gyvūnus ir kitus dirgiklius, prieš skiepus būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
- Asmenys su pažeista imunine sistema (naudojantys imunosupresantus, sergantys imunosupresinėmis ligomis, onkologinėmis ligomis ir kt.), negali būti vakcinuojami.
Kadangi vakcinoje nėra gyvo patogeno, ji nesukelia infekcinio atsako, todėl žmonės su pažeista imunine sistema gali skiepytis. Neįmanoma numatyti, ar atsakas į skiepą bus toks pats, kaip ir asmenų su nepažeista imunine sistema. Vakcinos klinikiniuose tyrimuose dalyvavo nedidelis kiekis savanorių su pažeista imunine sistema (po organų persodinimo, onkologiniai pacientai ir kt.). Taipogi laikas dar yra trumpas, paskiepyti savanoriai dar stebimi, tačiau neigiamų reakcijų kol kas nėra.
- Seniems vakcina yra pavojinga.
Tai mitas. Šiuo metu daugumoje šalių skiepų pirmenybė teikiama vyresnio amžiaus žmonėms, nes jiems gresia sunkesnė ligos forma. Be to, kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose buvo specialūs pogrupiai vyresnio amžiaus žmonėms tam, kad įrodyti vakcinos saugumą šioje žmonių grupėje.
Manau, kad šitas straipsnis, išverstas iš “MEDICALNEWSTODAY.COM”
suteiks daugiau informacijos abejojantiems, nežinantiems ar netikintiems skiepais nuo Covid-19 ligos.
Leonarda Šarakauskienė .
Rašyti, klausti: info@sarakauskiene.lt