“Nebaigta poema”-tai knyga apie stiprios dvasios moterį agronomę Danutę Čepaitę Andriušienę, kuri drąsiai ėjo savo pasirinktu rezistencijos keliu. Tai, ką jautė, išgyveno, aprašė eilėraščiuose. Dauguma jų gimė lageriuose, kalėjime. Ji niekada nesitaikstė su sovietine okupacija, rašė atsišaukimus, laiškus Lietuvos ir SSRS aukščiausioms instancijoms. Knygoje taip pat spausdinami jos atsiminimai, straipsniai apie Danutę Andriušienę. Pateikiamos nuotraukos iš autorės gyvenimo ir veiklos.
Knyga “Nebaigta poema”, kurią parengė Danutė Andriušytė-Butrimienė, sutikta Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje. Kaip pasakojo Danutės Andriušienės dukra, ilgai puoselėjo mintį išleisti savo motinos kūrybą, prisiminimus.
Sunku net įsivaizduoti, kokių pastangų ir ryžto turėjo ši moteris. Kilusi iš garbingos šeimos, dar ankstyvoje vaikystėje kartu su tėvu – Motiejumi Čepu ir motina Marija Jablonskyte gyveno Sibire, Čitos mieste. Ten šeima išgyveno 26 metus. Nors ir toli nuo Lietuvos, Čepų šeima liko lietuviška.
Kaip savo atsiminimuose rašė Danutė Čepaitė, “Mes, vaikai, augom neabejodami ir nesvyruodami, kad esam lietuviai, todėl sugrįžimas į Lietuvą darė gilų įspūdį <…>” Lietuvoje persikeliant iš vienos vietos į kitą, studijuojant Žemės ūkio mokslus, tikėjo Lietuvos ateitimi. Kiekvienas pokytis, artimųjų tremtys, žiaurūs karo ir pokario metai brandino iš pažiūros silpną, bet labai tvirtos valios moterį. Jos pasirinkta kova – žodis, mintis. Ir štai už tai nuteisiama septyneriems metams, kalinama Šilutės, Mordovijos ir Komi ATSR kalėjimuose, nepaliovė rašiusi. Kaip rašė bičiuliui į JAV “Kaip būtų viskas gražu, jei greičiau baigtųsi okupacijos tironija. Svajoti apie laisvę yra prigimta, to neišraus iš širdies jokiais ginklais ar šūviais”.
Netgi jau Lietuvai atgavus nepriklausomybę, būdama garbaus amžiaus, neliko nuošaly. Gavus kompensaciją už kalinimo laiką, atidavė Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžiui.
Knygoje apie Danutę Andriušienę publikuojami Audronės Viktorijos Škiudaitės, Janinos Semaškaitės (”Į laisvę” JAV, 1995 m. gruodis, Nr 122 (159), p. 49 – 56) ir kt. straipsniai.
Archyvinėse nuotraukose, faksimilėse užfiksuoti gyvenimo ir veiklos tarpsniai atspindi šios moters gyvenimo kelią.
Knygos sutiktuvėse dalyvavo gausus būrys giminaičių. Prisiminimais apie Danutę Čepaitę-Andriušienę dalijosi Rasa Ramanavičienė – Jablonskio proanūkė, Dalia Storpirštienė – Motiejaus Čepo giminaitė, aktoriaus Jurašiūno dukra. Kaip taikliai pastebėjo prof. Aleksandras Vitkus, tai knyga apie “Lietuviškąją donkichotę”. Kaip ir jos tėvas, varpininkas, Nepriklausomos Lietuvos Vyriausiojo tribunolo Civilinio skyriaus pirmininkas, buvo tokia pat teisybės ieškotoja. Tik kitame laike, kitose platformose. Ir jos pasirinkta kova – atviri eilėraščiai, atsišaukimai, okupantus smerkiantys žodžiai, kuriuos ji įvairiausiais adresais siuntė sovietiją liaupsinantiems. Siuntė, kol buvo susekta ir nuteista.
Inteligentų šeimose augusi ir tinkamą išsilavinimą gavusi, tremtis ir kalėjimai, nors ir palaužė sveikatą, tačiau nepalaužė stiprios dvasios. Kova – jos – vienišos kovotojos, neliko užmaršty.
Visi, kas pažįsta Danutės Andriušienės dukrą Danutę Butrimienę, kalbėjo apie naująją knygą – paminklą, kurį ji pastatė.
Ne vienas, atsivertęs šią knygą, ras įvairaus laikotarpio eilėraščių, atskleidžiančių moters – kovotojos vidinį pasaulį, išgyvenimus. Daug eilėraščių parašyta rusų kalba, tačiau jie nesutilpo į šią knygą.
Skaitovė Vilma Urniežiūtė perskaitė pluoštą eilėraščių, knygos sudarytoją daina pasveikino ansamblis “Guboja”, LUMA Kauno skyriaus pirmininkė Aušra Margarita Pleseckienė ir skyriaus narės, tėvynės sąjungos nariai.
Kalbėjusieji negailėjo prasmingų žodžių ir knygos sudarytojai. Tai ji – Jono ir Prano Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos narė, aktyvi visuomenininkė, padovanojusi ne vieną vertingą relikviją bei dokumentų rinkinius istorinei Kauno prezidentūrai, kitiems muziejams, kruopščiai rinkusi ir saugojusi motinos atminimą, padovanojo Lietuvos žmonėms knygą. Knyga – dar vienas svarus indėlis į Laisvės kovotojų atminimo fondą.
Norintys plačiau susipažinti su knyga, kurią išleido leidykla “Naujasis lankas”, iliustravo dailininkas Vladimiras Beresniovas, gali rasti LPKTS patriotinių leidinių knygynėlyje.
Parengė
Dalia Poškienė, nuotr. straipsnio autorės.