Lietuvos universitetų moterų asociacija šiais metais, nepaisant sudėtingų sąlygų, kurias nulėmė pandemijos su korona virusu pokyčiai, tęsia kultūrinę-švietėjišką veiklą. Viena jų – projekto “Kultūrų ir istorijos sankirtos: bylojimai apie tautinių mažumų kultūrų plėtotę”, kuriam dalinį finansavimą skyrė Tautinių mažumų departamentas, vykdymas.
Dar ankstyvą pavasarį Lietuvos švietimo istorijos muziejuje kartu su Kauno TAU Kultūros ir švietimo istorijos fakultetu pristatyta prof. Aleksandro Vitkaus knyga „Holokaustas Žemaitijoje“. Tai pirmas išsamus tyrimas apie Žemaitijos regiono žydų bendruomenės žūtį. Prie jos pridėtas dokumentinis videofilmas „Blėstanti praeitis“ (DVD, titrai anglų kalba) apie užmirštas žydų žudynių vietas. Kita knyga, kurią atvertėme – „Vilkijos getas 1941 metais“ (sudarė Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas). Priminta ir apie VU Kauno fakulteto docentės, dr. Ingos Stepukonienės sudarytą knygą „Žydai Pakaunėje”
Tęsiant projektą, pagal programą analizavome ir teikėme informaciją ne tik apie žydų kultūros paveldą. Ne vienerius metus trunkanti kultūrinė bendrystė su Kauno įvairių tautų kultūrų centru. Jame visa vasarą veikė LUMA Kauno skyriaus narės, Šveicarijos ir JAV dailininkų sąjungos narės Rimutės Balnienės paroda “Virsmas”. Jos atidarymo, pristatymo renginiuose lankėsi daugelio tautinių bendrijų nariai.
Tai – ne tik bylojimai apie tautinių mažumų kultūrų plėtotę, bet ir apie teigiamo meno poveikio žmogaus sveikatai pristatymas. Surengtos parodos ir Birštono “Versmės” sanatorijoje. Eksponuota ir tautodailininkės Dalios Kerpauskienės tekstilinių gobelenų paroda “Žemės ir Visatos spalvos”.
Šie metai – Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metai. Juos minime lankydami istorines Lietuvos vietas, studijuodami kultūros paveldo palikimą. Liepos mėn. keliavome po Kaišiadorių kraštą, Žaslius, Žiežmarius. Lydimi žydų kultūrologės Asios Gutermanaitės, aplankėme miestelius, sinagogas, susipažinome su ten gyvenusių žydų , palikusių pėdsakus Lietuvos kultūros, mokslo srityse asmenimis.
O rudenėjančiais laukais keliavome po legendomis, mitais apipintą Žemaitiją. Tikslinė kelionė – susipažinti su Telšių miesto istorija ir žydų kultūros paveldu. Kita aplankyta vietovė, menanti ir liudijanti apie Lietuvos žydų gyvenimą Lietuvoje – prie Platelių įkurtas “Litvakų sodas”. Sodas, “išaugęs visoje Lietuvos teritorijoje”, sumanytas paskutinio Plungėje žydo, 2014 metais mirusio tautodailininko Jakovo Bunkos. Jo vardu pavadintas labdaros ir paramos fondas. 2016 metais „pasodinti“ medžiai ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės litvakų atminimui bei gelbėtojams pagerbti. Lietuvos kontūrą žymi žaliuojantys bukmedžiai, o tose vietose, kuriose buvo 1941-1944 m. sunaikintos žydų bendruomenės, „dygsta“ tautodailininko Artūro Platakio iš metalo kaltos obelys. Savo protėviams atminti jas užsako litvakai iš viso pasaulio. Obuoliai medžiuose įamžina bendruomenėse gyvenusias šeimas. Karelijos granito stulpeliai žemėlapyje statomi vietose, kuriose gimė visame pasaulyje garsūs litvakai. Stendas prie įėjimo pasakoja apie visos Lietuvos buvusias žydų bendruomenes. Jame atkurtas Platelių planas su buvusiais pastatais ir jų šeimininkų sąrašu. Yra jame ir atkurtas Platelių planas su buvusiais pastatais ir jų šeimininkų sąrašu. Idėjos sumanytojo darbus tęsia jo sūnus Eugenijus Bunka. 2020 metais Kaune jam įteiktas Tolerancijos žmogaus apdovanojimas. Taip pagerbtas Litvakų atminties sodo įkūrėjas, visuomenininkas, kraštotyrininkas, žurnalistas ir rašytojas Eugenijus Bunka, tęsiantis savo tėvo Jakovo Bunkos darbus. E. Bunka apdovanojimu įvertintas už jo ilgametį vadovavimą Jakovo Bunkos fondui, pilietines, edukacines iniciatyvas, Plungės, Žemaitijos ir Lietuvos žydiškosios atminties gaivinimą ne tik savo regione, bet ir visame pasaulyje. Jau nebe pirmus metus Plungėje veikia Plungės žydų bendruomenės muziejus, įkurtas Jakovo Bunkos. Šiame nedideliame, tačiau tikrai įdomiame Žemaičių dailės muziejaus kampelyje slypi kruopelytė buvusios didingos bendruomenės istorijos.
Pažintinė kelionė buvo svarbi ne tik LUMA Kauno skyriaus narėms, bet ir partneriams – bendruomenės centrui “Girstupio slėnis”. LUMA valdybos narė, BC vadovė Virgilija Randienė, LUMA Kauno skyriaus pirmininkė Margarita Aušrelė Pleseckienė ir kelionės po Žemaitiją koordinatorė dr. Audronė Jurevičiūtė, kartu su LUMA prezidente Dalia Poškienė pristatė šių metų nuveiktus darbus, pakvietė į artimiausius projekto “Kultūrų ir istorijos sankirtos: bylojimai apie tautinių mažumų kultūrų plėtotę” programos renginius.