Gegužės mėnuo, kai Lietuvoje žydi sodai, labai tinkamas metas įdomius susitikimus ir paskaitas rengti gamtoje.
Tad LUMA Kauno skyrius šį kartą 2019 m. gegužės 9 d. pasirinko VDU Aleksandro Stulginskio akademijos ARBORETUMĄ ir garsiojo gamtininko bei lietuvybės puoselėtojo, Lietuvos valstybės aukštojo mokslo institucijų kūrėjo Tado Ivanausko Obelynę.
Išvykoje po Arboretumą mus lydėjo pats geriausias gidas, — Arboretumo vedėjas Juozas Girinas. Daugelį metų darbavęsis urėdo pareigose, garsus žymiųjų Lietuvos ąžuolų klonuotojas, kurio išauginti ąžuoliukai pasodinti ir garsiuosiuose Vatikano soduose.
Arboretumas ( lot. arbor – medis, arboretum – medžių sodiniai ) yra mokslo ir studijų padalinys, kaupiantis vietinius savaiminius ir svetimžemius introdukuotus sumedėjusius augalus – medžius, krūmus, krūmokšnius, lianas ir jų bendrijas moksliniams tyrimams, studijų programų vykdymui, eksponavimui, visuomenės švietimui, architektūriniam dekoratyviniam puošimui ir pažintinei rekreacijai.
Arboretumas įkurtas šalia Akademijos miestelio, užima beveik 16 ha sklypą.
Gėrėdamiesi gegužės saule, grynu oru ir žiedais, buvome supažindinti su augalų kolekcijomis. Sisteminę kolekciją sudaro medžių šeimos ir gentys. Malonu, kai kasdienį įprastą žodyną paįvairina vaizdus įtvirtinantys žodžiai: pušiniai, liepiniai, alyvmediniai, sausmediniai, erškėtiniai, žilakrūminiai.
Arboretume taip pat rasime ir 6 svarbesnių geografinių regionų floristinių kolekcijų: Centrinės Europos, Šiaurės Amerikos, Rytų Azijos ir Japonijos, Kaukazo, Sibiro, Lietuvos.
Kaip lengvai ir emocingai priimame naujas žinias kartu su vėjo gūsiais, mėlynu dangumi ir augalų kvepėjimu.
Iš Arboretumo valdų Juozas Girinas mus palydėjo į Obelynę . Paprašiau visus susirinkti bendrai nuotraukai po Obelynės ąžuolu.
Obelynėje turėjome du tikslus – aplankyti profesoriaus Tado Ivanausko sodybą taip pat ir senuosius obelų sodus bei garsų parką. Obelynė radosi su pirmąja mūsų valstybės nepriklausomybe, jos istorija ir legendos iškalbingai atspindi to laiko inteligentijos požiūrį į savo valstybę, jos istoriją ir ekonomiką. Buvusią Obelynės istoriją ir namų dvasią šiuo metu saugo Tado Ivanausko įdukros Eleonoros sutuoktinis Algirdas Baltuškevičius. Jis su meile pasakoja, rodo nuotraukas, dokumentus, autentiškus baldus, medžioklės trofėjus, paveikslus. Seniai laukiau, kol pavyks pamatyti Antano Žmuidzinavičiaus „Šilagėles”. Atkreipia dėmesį, kad savo žinias bet kada galime pagilinti knygose. Jos — apie profesorių ir jo šeimą – gražiai surikiuotos ant rašomojo stalo.
Į Obelynės parką einame lydimos ekologo išsilavinimą turinčio Simono Stašaičio. Obelynės parkas – Tado Ivanausko sodyboje sukurta botanikos oazė. 1920 metais iš parceliuojamo Marvos dvaro profesorius Tadas Ivanauskas nusipirko 8 ha žemės, pastatė čia sodybą ir įveisė parką. Parko augalų kolekciją sudaro per 300 rūšių ir formų medžių bei krūmų. Kai stebi didingas metasekvojas, tai pagalvoji – kiek daug žymiausių Lietuvos žmonių čia vaikščiojo: dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, Juozas Tumas Vaižgantas, šaulių sąjungos įkūrėjas Putvinskis, Kipras Petrauskas, istorikas Ignas Jonynas, kariškiai, diplomatai. O paskutinį Tado Ivanausko gyvenimo dešimtmetį čia buvo tikras lietuviškų mokyklų Baltarusijoje globos, finansavimo, moksleivių ir studentų bei lietuviškų mokyklų mokytojų neformali diplomatinė atstovybė.
Pažintinę išvyką baigiame pasivaikščiojimu Bučinių alėja ir pasižvalgymu nuo aukšto skardžio į Nemuną bei Varžos upelio griovą.
Simonas surengia mums Tado Ivanausko obelų sodų senųjų veislių mini degustaciją – atneša iš šalto rūsio paragauti po skiltelę vytautinių, geležinių, Vyties. Vytį – paties Tado Ivanausko išvestą obuolių veislę — išrenkame mums geriausiai patikusiu. O rudenį mes kviečiamos ir naujo derliaus Obelynės obuolių paragauti.
Išvyką organizavo, tekstą rašė, fotografavo LUMA Kauno skyriaus narė Perpetua Dumšienė