LUMA Kauno skyrius kovo 9 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje surengė šventinę popietę.
Atidaryta naujos LUMA Kauno skyriaus narės Rimutės Balnienės paroda „Šilko simfonija“. Autorė – abstrakčios tapybos akrilu ant drobes atstovė, tapytoja ant šilko bei fraktalų ir fraktografijos metodo atstovė, SPIN (Tapytojų ant šilko asociacijos narė) JAV ir Šveicarijoje, Šveicarijos dailininkų sąjungos narė. Tapyba – R. Balnienės aistra ir gyvenimo būdas. Surengusi daugiau kaip dešimt parodų Lietuvoje, Šveicarijoje. Sudėtingo meno įgūdžių – tapybos ant šilko akrilu, fraktalinio piešimo ir fraktografijos metodo mokėsi daugybėje kursų. Parodos atidaryme autorė eksponavo ir iliustruotas knygas, sukurtų rūbų kolekcijų pavyzdžius. Rimutė Balnienė, daugiau kaip 40 metų dirbo gydytoja. Išvykusi į Šveicariją, surado save naujoje veiklos srityje – mene. Ji ne tik kuria sudėtingus paveikslus, bet savo darbais gydo ir jauną, ir suaugusįjį, kviesdama įsižiūrėti, susimąstyti.
Šventiniame renginyje dalyvavo Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komiteto vadovė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, LUMA Garbės narė Jūratė Caspersen.
Minint Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį, Šveicarijos lietuvių bendruomenė parengė fotografijų parodą „Lietuvių Šveicarija“. Su šia paroda apkeliavo kelis dešimtis Lietuvos miestų, miestelių. Jūratė Casersen pasidžiaugė susitikimais, ypatingai švente, vykusia Vilniuje. Pasaulio lietuvių vienybės dienai surengta Pasaulio lietuvių meno paroda. Joje dalyvavo daugiau kaip 50 autorių. Sumanymas rengti šią parodą – supažindinti su iškiliais menininkais. Šie, 2019-ieji metai paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Birželio mėnesį minėsime svarbią istorinę sukaktį – sukanka 70 metų, kai buvo paskelbta Lietuvių Charta, kuria įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenė. Liepos mėnesį Neringos mieste rinksis užsienio lietuvių bendruomenių pirmininkai. 2019 m. gegužės mėnesį įvyks pirmasis Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, į kurį susirinks daugiau kaip 40 rašytojų iš 14 pasaulio šalių.
Pasaulio lietuvių bendruomenės veikla lietuvių istorijos, kalbos, kultūros, mokslo, paveldo, tradicijų, tautinės tapatybės išsaugojimo srityse prisideda prie šiuolaikinės modernios Lietuvos valstybės kūrimo. Taip pat išskiriamas šios bendruomenės indėlis atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę ir integruojantis į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, Jungtines Tautas, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO), Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO), Europos Sąjungą.
Minint šiuos metus, kaip sako organizatoriai, siekiama stiprinti pasaulio lietuvių tautinį ryšį ir nesvarbu, kur gyvena ir dirba lietuviai, svarbu, kad jie kuria ir garsina savo kraštą.
Jūratė Caspersen kaip pavyzdį pateikė ir parodos „Šilko simfonija“ autorės veiklą Šveicarijos lietuvių bendruomenėje.
Šventinėje popietėje paminėta pirmą kartą šiais metais minima Lietuvos vardo diena. Apie ją kalbėjo LPKTS Tarybos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė. Lietuvos vardas pirmą kartą aptinkamas įrašytas Kvedlinburgo analuose. Juose rašoma, kad 1009 m. kovo 9-ąją, vykdamas krikštyti pagonių, Lietuvos pasienyje buvo nužudytas Šventasis Brunonas Bonifacas.
Šia atmintina diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į svarbų istorinį įvykį, kuomet Lietuva buvo paminėta seniausiame rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje. Minėdami pirmąją Lietuvos vardo paminėjimo dieną, prisimename ir Lietuvos tūkstantmetę istoriją. Šios datos paminėjimas skatina puoselėti istorinę atmintį, stiprinti Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę ir skirti daugiau dėmesio pristatant Lietuvą pasauliui.
Lietuvos valstybės pripažinimui 1010 metų. O šiemet sukanka 29 metai, kai atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Kovo 11-oji – svarbi Lietuvos valstybės diena. Minint svarbias datas, turime kalbėti apie lietuvius, pasklidusius po margą pasaulį, apie lietuvybės puoselėjimą, išsaugojimą ir perdavimą kitoms kartoms, apie kultūrų draugystę per meną. Turime kalbėti apie laisvės kovotojus, apie tuos, kurie patyrė Sibiro tremtį, kurie gynė laisvę ir kovojo už ją partizanų gretose. Minint šias datas, turime prisiminti ir Moteris – Motinas, kuriančias, buriančias, puoselėjančias tautines tradicijas, išauginusias tuos Lietuvos didžiavyrius.
Pilnutėlėje Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje skambėjo Jūratės Dailydėnienės ir Daivos Mažeikaitės (kanklės) atliekamos dainos, aktorės Kristinos Kazakevičiūtės skaitomos ištraukos iš Aurelijos Davydavičienės sudarytų knygų „Mano laiškas Lietuvai“.
Renginio organizatoriai – LPKTS Kauno filialas (pirm. Vladas Sungaila), LUMA Kauno skyrius (pirm. dr. Audronė Jurevičiūtė) pasveikino svečius, įteikė atminimo dovanas.
Parengė Dalia Poškienė