- Vailionytės knygos “Honorata” sutiktuvės Vilniuje: prasmingas pasivaikščiojimas į tęstinumą vedančiais kultūros tiltais
Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lapkričio 12-ąją įvykęs D. Vailionytės knygos „Honorata“ pristatymas Vilniuje susilaukė kompetentingų analitikų ir dėmesingos auditorijos. Tai ypač džiugino renginio organizatores – jaunąsias lumietes ir įtikino, kad tema – nepertraukiamų kultūros tiltų paieškos tarp tarpukario ir mūsų laikmečio – pasiteisino. Vilniaus II skyrius prieš renginį sukūrė facebook grupę, kur anonsą apie knygos „Honorata“ pristatymą Vilniuje peržiūrėjo/pamatė arti 600 žmonių. Tad renginyje šalia sidabru padabintų galvų regėjos nemažai jaunimo. 80 vietų turinčią Meno renginių salę veik pilnai užpildė Vilniaus akademinės ir švietimo bendruomenės nariai, menininkai, medikai, kultūrininkai, svečiai iš Kauno ir kitų miestų.
Renginio metu pagrindinį pranešimą „Honorata Ivanauskienė ir Danutė Vailionytė. Kas telpa jungtuke „ir“? perskaitė dr. I. Dagytė Mituzienė, akcentuodama, kad paralelių paieškos tarp šių dviejų asmenybių gyvenimo scenarijų, prisilietimas prie jų palikimo, liudija ne tik jų, bet ir mūsų buvimą, kalba ne tik apie jas, bet ir apie mus.“ Pranešimą lydėjo anonsuotų nuotraukų fotokoliažas, renginio vedančiosios menotyrininkės A. Gylienės – D. Vailionytės dukros ir knygos projekto vadovės – skaitomos ištraukos iš knygos, citatos iš H. ir T. Ivanauskų epistoliarinio palikimo, D. Vailionytės globotinės smuikininkės M. Vaitkutės pagroti H. Ivanauskienės ir D. Vailionytės mėgstami muzikiniai opusai.
Knygos redaktorė žurnalistė R. Vaitiekūnaitė pasidalino autentiškais bendravimo su knygos autore epizodais, drauge atlikto darbo siekiniais, tarp jų ir užmoju publikuoti H. Ivanauskienės filosofinių apmąstymų fragmentus. Prof. V. Daujotytė jautriu literatūrologės prisilietimu sutelkė dėmesį į pačią Honoratos Ivanauskienės gyvenimo turinio šerdį, kvietė tęsti jos pasiaukojančio darbo savo kraštui, savo kalbai tradiciją. Gamtininkas S. Paltanavičius, kuriam dar vaikystėje savo knygą yra padovanojęs prof. T.Ivanauskas, pasidžiaugė, kad atsiradusi knyga apie Honoratą Ivanauskienę praturtina ir jo, ir mūsų visų žinias apie šios poros nuveiktus darbus.
Kauno rajono muziejaus direktorius Z. Kalesinskas, globojantis Obelynę, supažindino su dabarties ir ateities darbais, saugant T. ir H. Ivanauskų atminimą, gerinant jų darbų sklaidą. Maloniu netikėtumu tapo D. Vailionytės amžininkės – prof. Z. Žemaičio dukros dailininkės I. Žemaitytės Geniušienės pasisakymas. Ji prisiminė ne tik knygos autorės atkaklumą, dvasios turtingumą, bet ir ilgas storas jos vešlių rudų plaukų kasas.
Renginio pabaigoje įtaigiai nuskambėjo D. Vailionytės dukros menotyrininkės Dalios Narkevičiūtės perskaityta ištrauka apie Visatą iš Honoratos Ivanauskienės užrašų „Tyliuos panakčiuos“. Verta čia dalelę to teksto pacituoti: „Visata didinga. Tu esi jos amžinas dalyvis, Tai kodėl pritaikai sau kažkokį mažytį apibrėžtą mastą? Tarytum išskiri save iš Universumo. Taip nereikia daryti. Kodėl taip darai? Pasakyk.“
Renginio pradžią ir pabaigą įrėmino lumiečių E. Prėskienienės ir I. de Sousa pasisakymai, sušildė knygos redaktorei skirtas pirmas šį sezoną liepsningos puansetijos žiedynas ir knygos gimimo vietos – Varžupio, D. Vailionytės tėvonijos, – vyšnių kvapą priminę šokolado lašai, kuriais buvo apdalinti visi renginio dalyviai. Skirstytis neskubėta – norėjosi ilgiau stabtelėti prie momentinės H. ir T. Ivanausko laiškų, kitų archyvinių dokumentų parodos. Citata iš vieno T. Ivanausko laiško, rašyto H. Ivanauskienei 1924 gegužės 5 iš Neapolio, ir užbaigsime renginio aprašymą. Mūsų nuomone, jame – charakteringas šios poros bendravimo kvintesencijos krislas: „Honorinočka mano, jau nežiūrint visų Neapolio gražumų norisi greičiau namo.(…) Man vis rūpi, kaip Tu ten dirbi, ar padeda Tau kiti. Kaip mūsų ūkis? O ant tavęs, mažiuko paukštelio, tokia našta užkrauta. (…) stipriai bučiuoju Tavo rankeles. Tavo Tadas.“
Mums, jaunam LUMA Vilniaus II skyriui, šis renginys suteikė progos ne tik susipažinti ir kitus supažindinti su iškilia H. Ivanauskienės asmenybe, įdomia knyga apie ją, bet ir sustiprinti visuomeninio darbo savimotyvaciją, gerinti organizacinius įgūdžius. Buvo malonu, kad mūsų parengto ir atspausdinto plakato – kaip prisiminimo apie šį įvykį – panoro ne vienas renginio dalyvis. Ir dalyvavusiems, ir susidomėjusiems renginiu skiriame pluoštą prie šios žinios „prikabintų‘ nuotraukų. Prisiminkime šį įvykį drauge:
D. Vailionytės knygos „Honorata” sutiktuvės Vilniuje
Ieva de Sousa
Eglė Prieskienienė
P.S. Norintiems apsilankyti LUMA Vilniaus II skyriaus facebook grupėje: