Kai pabrėškus rytmečio aušra / Sušaukė visus į lauką / Rugį sėti – / Štai tokia tu, mano Lietuva, / Tokią savyje nešuos mylėti. / Ir tiktai nulinkus šulinio / Svirtis / Primena lėkimą į pasaulį – / Bet brangiausia tu, mana šalis, – išmatuota / Basomis po saule. /poetės Sandros Avižienytės eilės/
Viešnagę pas LUMA Vakarų Amerikos skyriaus nares nupasakoti būtų nepaprasta.
Nepatirti, neįsivaizduojami potyriai laukė šioje, sakyčiau „misijoje“. Ne tik Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui organizuota šventė, pažintis su LUMA narėmis, jų šeimomis, jų darbais. Programą preciziškai parengė dr. Rima Kašubaitė – Binder. Kiekviena diena, kiekvienas susitikimas suteikė žinių ir neišdildomų įspūdžių. Pamatyta Čikaga – jos architektūriniai išskirtini dangoraižiai, skulptūros, fontanai, senoji Čikaga ir – visur lietuvių nuo pirmųjų atvykimo dienų iki dabar ženklai – bažnyčios, paminklai, muziejai, amžinojo poilsio vietos Lietuvių tautinėse ar šv. Kazimiero kapinėse. Jas kartu su „lumietėmis“ aplankėme, pabuvome prie šviesios atminties garbiosios dailininkės Magdalenos Stankūnienės, su kuria siejo nepaprasti ryšiai, kapą, pagerbėme šviesuolius rašytojus, kitus žymius žmones, pasilikusius amžinybėje šioje žemėje.
Dr. Kašubaitė-Binder, savo darbu, savo ypatinga visuomenine, švietėjiška, kultūrine veikla žinoma ne tik Amerikos lietuvių bendruomenėms, ne tik kaip tarptautinių konferencijų, seminarų dalyvė, bet ir aktyvi tarp Amerikos įvairių organizacijų. Tai liudijo ir dalyvavimas iškilmingame renginyje S. Balzeko muziejuje. Reikia ypatingai dėkoti už suteiktą garbę susipažinti su šio muziejaus įkūrėju St. Balzeku, su jame saugojamais unikaliais rinkiniais, muziejiniais eksponatais, bylojančiais apie Amerikos lietuvius. Atidžiai apžiūrėta paroda ,,For Freedom“, kurios didžioji dalis eksponatų – iš S. Balzeko muziejaus fondų. Kai kurie dokumentai, peticijos, lietuvių laiškai JAV aukšto rango politikams, straipsniai apie Lietuvą ir JAV lietuvių veiklą, keli istorinę Lietuvos situaciją parodantys XX a. pradžios Europos žemėlapiai buvo surasti JAV Kongreso bibliotekoje (Library of Congress), keliose prezidentinėse JAV bibliotekose, taip pat Hoover Institution of Stanford University, įvairiuose 1918–1925 metų laikotarpio amerikiečių spaudos leidiniuose. Kokį milžinišką darbą reikėjo nuveikti, kad Lietuvą, šalį, kuri daugiau nei šimtmetį nebuvo net pažymėta oficialiuose pasaulio žemėlapiuose, pripažintų Amerika? Ką turėjo padaryti 1918 metų vasario 16 dieną valstybingumą atkūrusios Lietuvos patriotai ir pirmieji lobistai, kad tuo metu įtakingiausi JAV politikai suprastų ir patys pasakytų visam pasauliui: Lietuva yra šalis, turinti turtingą istoriją, o lietuviai – nuo seno daugelį amžių gyvavusi ir tebegyvuojanti tauta. Todėl ši šalis ir jos žmonės turi teisę apsispręsti ir būti nepriklausoma valstybė. Atsakymą, ką dėl Lietuvos kaip valstybės de jure pripažinimo prieš daugiau nei 100 metų padarė Amerikoje gyvenantys lietuviai, galima rasti naujoje Balzeko lietuvių kultūros muziejaus parodoje ,,For Freedom“.
Muziejaus prezidentas Stanley Balzekas tvirtino, kad ši paroda yra pavyzdys, kaip lietuviai, siekdami bendro tikslo – Lietuvos gerovės – moka susivienyti ir kiek daug gali pasiekti. Ji tarsi raginimas dabartiniams patriotams nepamiršti šimtmečio senumo pamokų ir įvairių kartų lietuviams, visoms partijoms bei organizacijoms dirbti kartu vardan tos Lietuvos
Pažintis su S. Balzeko muziejumi ir paroda – neįprastas susitikimas su kasmetinės, jau 52 –osios metų žmogaus pagerbimo iškilmių dalyviais. Muziejaus prezidento ir direktorių tarybos sprendimu 2018 Metų žmogumi išrinktas LR užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Marijus Gudynas. Daugiau nei šimto svečių tarpe – garbės svečiai Michael J. Madigan, Illinojaus Atstovų rūmų pirmininkas, John Shimkus, JAV Kongreso narys, LR ambasadorius JAV ir Meksikai Rolandas Kriščiūnas, LR generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius su žmona Egle, JAV prezidento administracijos patarėjas, LR garbės konsulas dr. John Prunskis. Šventinio vakaro vedėja Sigita Balzekas pristatė Marijų Gudyną, suminėjo jo nuopelnus, susijusius su Amerikos lietuvių veikla. Metų žmogaus apdovanojimą M. Gudynui įteikė praėjusių, 2017, Metų žmogus Lietuvių meno ansamblio vadovas Darius Polikaitis. M. Gudynas S. Balzekui jaunesniajam įteikė vėliavą su Vyčiu ir tarė padėkos žodžius: ,,Vytis simbolizuoja tai, kas mes esame ir kam mes atstovaujame. Tikiu, kad tas vaikinas ant žirgo skries virš muziejaus pastato, o jį matydami daugelis čia atėjusių žmonių didžiuosis. Džiaugiuosi, kad 1000 metų skaičiuojančios Lietuvos vėliava plevėsuos Abraham Lincoln ir kitų didžių amerikiečių bei lietuvių žemėje“. Sveikinimo, padėkos žodžius skyrė naujasis generalinis konsulas M. Bekešius. Kartu su garbiaisiais svečiais dalyvavome ir mes, LUMA prezidentė Dalia Poškienė, LUMA Vakarų Amerikos skyriaus pirmininkė dr. Rima Kašubaitė-Binder. Turėjome galimybę pasveikinti Metų žmogumi tituluotą M. Gudyną, pristatyti LUMA, XXVII knygos mėgėjų draugijos veiklą, bendrystę su lietuvių išeivija, padovanoti muziejui keletą išleistų knygų.
Ne mažiau reikšmingos ir įsimintinos kitos viešnagės dienos. P. Rimos Kašubaitės-Binder lydima, aplankytos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, statyta apie 1957 m. Ją projektavo Jonas Mulokas, interjerą kūrė Vytautas Kazimieras Jonynas. Šie Amerikos lietuviai, kartu su Vyt. Kašuba, kitais menininkais vėliau pastatė ir daugiau pokario bažnyčių, sukurdami savotišką “Amerikos lietuvių stilių”, derinusį liaudies architektūros formas, gotikos ir baroko detales, modernias medžiagas bei Lietuvos istorijos ir geografijos įkvėptus vaizdinius. Lankant Marquette parką, pabuvota prie paminklo Dariui ir Girėnui, kuris pastatytas 1935 m. Aplankyta daugybė lietuvius menančių vietų, veikiančių mokyklų, bažnyčių.
O ar galima perteikti susitikimus su garbiąja p. Aušra Sakalaite, palydėjusią į „Draugo“ redakciją, kur vyriausioji redaktorė p. Ramunė Lapas atvėrė archyvus – nuo pirmojo Amerikos lietuvių laikraščio „Draugo“ numerio iki dabarties leidinių. Redaktorė pasidalino redakcijos planais. P. A. Sakalaitės lydima aplankėme „Lietuvių fondą“, kurio Valdybos pirmininku nuo 2018 m. balandžio mėn. paskirtas Tauras Bublys. LF didžiausią dėmesį skiria lietuvybės išlaikymo projektų rėmimui, jaunimo reikalams ir studentų stipendijoms. Ypatingą dėmesį LF vadovybė skiria lituanistinių mokyklėlių išlaikymui, vadovėlių ir kt. knygų leidybai, Pasaulio lietuvių Seimų organizavimui bei dainų ir šokių šventėms. Lankantis LF, dėmesį patraukė LPB eksponuojami lituanistinių mokyklėlių vaikų darbų parodos. Susitikome ir su Pasaulio lietuvių bendruomenės Valdybos pirmininku p. I. Budriu, nepailstančiuoju Rimantu Dirvoniu, aplankėme Lietuvių dailės muziejų, galeriją „Siela“, kur bendravome su direktore p. Asta Zimkus.
Įspūdingas susitikimas ir pažintis Lituanistikos tyrimo studijų centre su LTSC vykdomąja direktore Kristina Lapienyte. Tai vienas didžiausių kultūrinių vienetų lietuvių išeivijos tautiniame, politiniame, moksliniame gyvenime. Įvairios kultūros, mokslo ir švietimo organizacijos, susibūrusios po Jaunimo centro stogu, susivienijo, užsibrėžė tikslus rinkti, kaupti ir puoselėti lietuvių tautos palikimą, supažindinti su čia saugojamomis istorinę reikšmę turinčiomis vertybėmis. Centras apjungia dešimt padalinių, kurie prisideda prie Lietuvos kultūrinių paminklų išsaugojimo ir lietuvybės platinimo JAV ir už jos ribų. Vienas didžiausių padalinių – Pasaulio lietuvių archyvas. Didelę dalį jame sudaro biblioteka su daugiau nei 100 tūkstančių knygų ir daugiau nei du tūkstančiai įvairių pavadinimų periodinių leidinių komplektų. Archyve 7 fonduose saugojama DP Vokietijoje sukaupta medžiaga
Antras didelis skyrius ir ekspozicija su M. K. Čiurlionio gaidų originalais – Žilevičiaus – Kreivėno lietuvių muzikologijos archyvas. Tai vienas didžiausių tokio pobūdžio archyvų išeivijoje. Neparastai turtingas lietuvių išeivių gydytojų palikimas saugojama Lietuvių medicinos muziejuje ir archyve. Ekspozicijoje – rankraščiai, moksliniai darbai, asmeninai daiktai. Jame ir prezidento daktaro Kazio Griniaus asmeninai daiktai. Šio muziejaus iniciatorė ir įkūrėja dr. M. Budrienė. Maloniai akis džiugino sutikta lietuvės dailininkės Violetos Židonytės tapybos paroda. Parodų organizavimas – viena iš Budrio lietuvių fondo archyvų veiklų. Šio archyvo kuratoriumi buvo fotomenininkas Algimantas Kezys. Jo rūpesčiu Jaunimo centre, Čiurlionio galerijoje rengtos parodos: eksponuota ne tik archyvinė medžiaga, bet ir menininkų iš Lietuvos darbai. Turtingas ir Vaizdinių – garsinių priemonių skyrius, kur saugojamos vaizdajuostės, radijo įrašai, Amerikos Balso, Laisvės radijo ir kt. įrašų komplektai. Lankantis centre, atskirai reikėtų stabtelėti prie Istoriko Jono Dainausko bibliotekos ir archyvo bei Meno archyvo. Ilgėliau pabūta prie Lietuvių genocido tyrimo centro Amerikoje ekspozicijos, archyvų. Jie byloja apie tragišką lietuvių tautos likimo, trėmimus, Sibiro kalėjimus ir po pasaulį išsklidusius lietuvių kelius. Neįkainojami eksponatai, turintys istorinę reikšmę ir bylojantys apie rezistencinę kovą saugojami Ramovėnų laisvės kovų muziejuje. Ordinai, medaliai, ženklai, filatelijos, filokartijos rinkiniai domintų ne tik istorikus, bet ir kolekcininkus. Neišdildomai įstrigs atmintyje matytos ekspozicijos Lietuvių muziejuje – kuriame – Lietuvos praeitį atspindinti medžiaga – liaudies meistrų darbai, XIX a. spausdintos knygos, Vydūno asmeniniai darbai. Ekspozicijoje puikuojasi ir p. Aušros Sakalaitės padovanotas tautinis kostiumas.
Kita diena skirta aplankyti Lietuvių tautines kapines, Tai vienintelės visoje Amerikoje kapinės, išlaikiusios lietuvišką pavadinimą ir priklausančios lietuviams. Jose nuo 1911 metų palaidota daugiau kaip 13 tūkst. mūsų tautiečių. Tarp jų: varpininkas, laikraščių redaktorius Juozas Adomaitis-Šernas, rašytojas Marius Katiliškis (Albinas Marius Vaitkus), dailininkas Adomas Varnas, kompozitorius Vladas Jakubėnas, mokslininkai ir visuomenininkai broliai Vaclovas ir Viktoras Biržiškos. Kapinėse yra simbolinis paminklas Lietuvos himno autoriui Vincui Kudirkai. 1995 m. Julius ir Pranė Pakalkos padovanojo 5 metrų aukščio iš plieno nulydintą tautiškų formų koplytstulpį, skirtą 1940-1953 metų Sibiro tremtinių atminimui. Išleistame Lietuvių tautinių kapinių šimtmečiui leidinyje „Lietuvių tautinės kapinės. 1911-2011” išspausdinti prasmingi žodžiai: „Jose tarsi istorijos veidrodyje atsispindi per pastarąjį šimtmetį nužengtas mūsų tautos likimo kelias.”
Kiekviena diena buvo skirta pažinčiai su lietuvybę puoselėjančiais, saugojančiais žmonėms. Aplankyta garbioji Baniūtė Mašiotaitė–Kronienė. Ne vieną eksponatą apie Oną Mašiotienę, Praną, Jonus Mašiotus padovanojusi S. Balzeko bei kitiems muziejams, nepailstanti Baniūtė rūpinasi Mašiotų draugijos likimu Lietuvoje. Jos padovanota „Mašiotynė“ Kačerginėje – rūpima, domimasi, kaip ir kas puoselėtoja atminimą, istorinį palikimą.
Kartu su Margarita Stiglich, Danute Bartuliene dalyvavome susitikime Lietuvos konsulate Čikagoje. Netikėti, įsimintini susitikimai, lydimi Birutės Deltuvienės–Eyzenbach, Marijos Boharevičienės, kitų šioje šalyje įsikūrusių, bet nenutolusių nuo Lietuvos moterų. Po šv. Mišių Lemonte apsilankėme šventinėje Korp! Giedra popietėje. Tai 1922 Lietuvos Universitete, Kaune susibūrusių “Lietuvių katalikių studenčių grupė”, vėliau tapusi “Studenčių ateitininkių draugovę“, o nuo 1930 m. Giedros draugove ir 1934 tapo korporacija Giedra. Giedros obalsis: “Į kalnus, į viršūnes”, pasirinkta globėja: šv. Teresė iš Lisieux. Po Antro pasaulinio karo Giedra atsikūrė Vokietijoje ir po to, JAV. Šiuo metu, Giedros korporacija veikia tik JAV, su organizuotais skyriais Čikagoje ir Clevelande, nors pavienių giedrininkių yra ir įvairiuose pasaulio kraštuose. Korporacijos „Giedra” tikslas yra gyventi pagal ateitininkų principus, ugdyti pilnutinį moteriškumą ir skleisti šviesą ir gėrį savo šeimoje ir visuomenėje. Korporacija jungia aukštuosius mokslus studijuojančias ar baigusias ateitininkes moteris, veikia ateitininkų Federacijos apimtyje. Korp! Giedros narės individualiai ir bendrai, savo gyvenimu ir darbais siekia: gilinti savo katalikišką tikėjimą, tarnauti Dievui ir Bažnyčiai, ugdyti savo tautiškumą, sąmoningai kurti lietuvišką tapatybę, mylėdamos tėvynę dirbti savo tautai, lavinti inteligentiškumą, siekti mokslo ir plataus bei gilaus išsilavinimo, puoselėti kūrybą bei menus.
Dėkingumo, pagarbos žodžiai susibūrusioms į LUMA Vakarų Amerikos skyrių išsakyti atsisveikinimo vakare. Tarpe garbiųjų lumiečių – prof. Regina Padleckienė, Daiva Karuža, lietuvių bendruomenės vadovė Rūta Sidabras, aktyvi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės draugijos atstovė Jūratė Variakojienė. Aptarti ne tik patirti įspūdžiai, organizuota šimtmečio šventė, bet ir pasitarta, kaip pasitiksime 2019-uosius – Pasaulio lietuvių metus, kaip tiesime tiltus, jungiančius, kviečiančius eiti „iš Lietuvos į Lietuvą“.