Projektas „Pietryčių ir kitų Lietuvos regionų sociokultūrinių problemų mažinimas“

Apie projektą

„Pietryčių ir kitų Lietuvos regionų sociokultūrinių problemų mažinimas“,

Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) 2017 metais vykdo projektą „Pietryčių ir kitų Lietuvos regionų sociokultūrinių problemų mažinimas“, kuriam dalinį finansavimą skyrė Tautinių mažumų departamentas.

Jau balandžio mėnesį grupė kauniečių, rašytojų, žurnalistų lankėsi Panevėžio rajono Naujamiesčio kultūros centre – dailės galerijoje, kur susitiko su Panevėžio, Trakų karaimų bendruomenių nariais, Naujamiesčio bendruomenės nariais. Drauge su karaimų metraštininku Romualdu Tinfavičiumi, poetu Aleksandru Zajančkausku, akademiku Romualdu Grigu, žurnalistu Gediminu Zemlicku, rašytoju, knygos apie karaimų tautos istoriją ir draugystę su lietuvių tauta „Sakmė apie Gervių tiltą“ autoriumi ir LUMA narėmis aplankė senąsias karaimų, totorių kapines. Aplankytos kitos to krašto žymios vietos. Susitikime kultūros centre kalbėta apie šių tautų istorinį kelią, pasidalinta akademiko R. Grigo, L. Inio kūrybos kraite, kalbėta apie bendruomeninę veiklą ir nūdienos gyvenimu.

Kitas projektinei veiklai susitikimas skirtas pažinčiai su Žydų bendruomene, žydų kultūra, papročiais, istoriniu palikimu. Žydų kultūros tyrinėtoja, gidė Asia Gutermanaitė supažindino kauniečius, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkus su istoriniais žydų kultūros paminklais Kaune. Organizuotoje pažintinėje ekskursijoje aplankytos Žydų šventovės, išlikę architektūros paminklai. Dviejų dienų renginys organizuotas su LSIM. Apie žydų kalbą, literatūrą, papročius, tradicijas kalbėta seminare. Dalyvaujant gausiam žydų bendruomenės narių būriui, pristatytas LUMA projektas.

Dar vienas renginys, skirtas tautinių bendrijų, gyvenančių Kaune, kituose Lietuvos regionuose kultūrų draugystę vyko Lietuvos švietimo istorijos muziejuje. Tai – G. Deržavino rusų literatūros klubo įkūrimo dešimtmečiui skirtas literatūros ir muzikos vakaras bei ketvirtojo „Rusų literatūrinis almanachas, 2017“ sutiktuvėms. LUMA bendradarbiauja su šiuo klubu, drauge dalyvauja rengiamuose susitikimuose Kauno kitų tautų kultūrų centre, organizuoja seminarus, muzikos, literatūros vakarus. Renginyje dalyvavo Rusų bendruomenės nariai, knygos autoriai. Klubo pirmininkas Galim Sitdykov apžvelgė ne tik klubo veiklą per dvidešimt metų, bet ir pasidžiaugė draugyste su rašytojais, vertėjais, prisidedančiais prie kūrėjų sklaidos.

LUMA Kauno skyriaus pirmininkė Audronė Jurevičiūtė, projekto vadovė Dalia Poškienė pristatė projektą ir atliekamą narių darbą švietėjiškoje veikloje.

Birželio mėn . surengta mokomoji – pažintinė išvyka – susitikimai su išskirtiniame, istoriškai labai svarbiame Lietuvos regione – Dieveniškiu kraštu.

LUMA Vilniaus skyriaus pirmininkė, MČTAU fakulteto dekanė Teodora Dilkienė

parengė programą ir pristatė susitikimuose su Vilnijos – Šalčininkų krašto žmonėmis.

Išskirtinis susitikimas netoli Vilniaus esančiame restauruotame Jašiūnų dvaro rūmuose.

Šio dvaro rūmų – muziejaus vadovas, buvęs Jašiūnų gimnazijos direktorius Kazimiež Karpič ne tik supažindino su šio unikalaus dvaro istorija, bet ir parengė išsamų pranešimą apie lietuvių, lenkų, kitų tautybių, gyvenančių šiame krašte kultūrinį, istorinį palikimą. Susitikome su bendruomenės nariais. Projekto vadovė D. Poškienė pristatė LUMA veiklą ir vykdomą projektą. Aplankytos profesorių kapinaitės. Šalčininkuose, Šalčios žemėje, prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo prisiminėme romantiko poeto jaunystės metus, sąsajas su šiuo kraštu, Lietuva. Aplankyta moderni Lietuvos tūkstantmečio gimnaziją, joje įsteigtą geologijos muziejų ,,Titnagas“. 1984 metais Šalčininkų antrojoje vidurinėje mokykloje buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje jaunųjų geologų būrelis, kurį įkūrė ir iki šiol vadovauja mokytoja Janina Puronienė.

Šių metų gegužės 13-tą dieną Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija šventė savo 20-tąjį jubiliejų! Mokykla jau spėjo išleisti 19 šaunių abiturientų laidų ir šiemet ruošiasi išleisti jubiliejinę, 20-tąją, į savarankišką bei sunkumų pilną gyvenimą. Kiekviena gimnazijos laida buvo ir yra kupina talentingų ir protingų vaikų, kurie atstovavo ir atstovauja gimnazijai, užimdami prizines vietas tiek tarptautiniuose, tiek respublikiniuose konkursuose, varžybose. Nuo 1997-ųjų metų gimnazija vis tobulėja, daro mokymąsi patogų, modernizuotą ir įdomų, taip skatindama tobulėti mokinius bei mokytojus. Gimnazijos mokytojai visus dvylika mokymosi metų padeda mokiniams įgauti žinių, kurių jiems prireiks ateityje, leidžia atsiskleisti mokinių gabumams, talentams ir padeda juos vystyti.

Susitikome su mokyklos bendruomene, direktoriaus pavaduotoja Lilija Rogožienė, kuri plačiai pristatė mokyklos veiklą ir sudėtingas šio krašto jaunimo problemas.

Lankant Vagnerių rūmus, programos vadovė Teodora Dilkienė ir Janina Puronienė supažindino su žymių žmonių, palikusių ryškų pėdsaką Lietuvoje, istorija. Lietuvos valstybės pamatinių Mindaugo žemių šerdyje isikūręs Dieveniškių kraštas. Nepaisant istorinių peripetijų, polonizacijos ir rusifikacijos bangų, iki šiol išlikęs senoviškai lietuviškas. Kraštas, kupinas praeities dvelksmo ir paslapčių. Dieveniškių istorinio regioninio parko informacijos centre, susipažinome su etninės žemės žmonių buitimi ir krašto gamtos ypatumais.

Dieveniškėse, prie aikštės – penkių svarbių istorinių kelių susikirtimo vietoje, lankėme unikalią medinės architektūros Švenč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčią, kurioje yra vertingų XVIII–XIX amžiaus dailės paminklų. Pasigrožėjome mediniu paminklu žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui. Išgirdome, jog Dieveniškėse praminti Barboros Radvilaitės takai… Bažnyčia minima 1471 m. Jai 1474m. Martynas Goštautas atidavė miestelyje pastatytą smuklę. Buvo Geranainių parapijos filija ir didesnių žemės valdų neturėjo. Apie XVI-XVII a. perstatymus duomenų neišliko. XVIII a. pabaigoje su pertraukomis veikė parapinė mokykla (minima 1777m.). Po gaisro 1783m. atstatyta medinė bažnyčia,1861m. atnaujinta.1899–1903 m. apmūrytas šventorius. Priešais bažnyčią 1903m. pastatyta mūrinė varpinė su vartais, joje yra beveik 200 metų senumo varpai.1906m. įsteigta parapija.1909 m. parengtas mūrinės bažnyčios projektas, tačiau statyti nepradėta. 1986–1990 m. klebono Domo Valančiausko rūpesčiu pakeisti supuvę sienojai, rekonstruotas bažnyčios vidus, pristatytas prieangis. Apie 1886 m.,1897–1898 m. ir nuo1906 m. sakyti pamokslai ir lietuviškai.1909 m. pradėta vaikus katekizuoti jų gimtąja kalba.1936m. net iš kitų parapijų atvykę žmonės trukdė paskirtu laiku lietuviškai giedoti.

Pažintinės kelionės metu sužinjome apie Turgelius – gyvenvietę Šalčininkų rjaone. Gyvenvetė dar vadinama Mažąją Merkine. Pirmosios užuomazgos mena 1500 metus,. Kai buvo pastatyta bažnyčia,XVVIII amžiuje prie bažnyčios veikė parapinė mokykla Turgelių palivarkas priklausė Merkinės dvarui. XIX a. ir XX a. pirmoje pusėje miestelyje vyko prekymečiai, buvo kelios parduotuvės ir smuklė.1836–1837m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Vėliau pamaldos perkeltos į mūrinę kapų koplyčią, statytą 1842 m. Iki 1909 m. bažnyčia padidinta. Merkinės kaime gyvavo Turgelių klebono P. K. Bžostovskio įkurta Paulavos respublika. Pagal1769 ir1791m. nuostatus ją valdė prezidentas (pats dvaro savininkas) ir valstiečių seimas. Respublika turėjo vėliavą, herbą, kaldino monetas; buvo suorganizuota uniformuota valstiečių milicija. Tai neturėjęs analogo Vidurio ir Rytų Europos reiškinys. Nuo 1943 m. rudens iki 1944 m. birželio Armijos Krajovos daliniai buvo tvirtai įsitvirtinę miestelyje ir buvo įkūrę Turgelių respubliką. Tačiau iki šių dienų buvę didingi pastatai neišliko – neprižiūrimi, niokojami galutinai sugriuvo. Tik griuvėsiai mena buvusią didybę. Apie Turgelių dabartį mena kelerius metus gyvenusi ir dirbusi gydytoja LUMA Kauno skyriaus narė Danutė Paliūnienė.

Programos vadovė Teodora Dilkienė papasakojo apie dar išlikusius gatvinius kaimus – unikalius Dieveniškių krašto istorijos ir architektūros paminklus, susiformavusius XVI a. valakų reformos laikmečiu.

Norviliškėse, Pietryčiausioje Lietuvos vietovėje, ES pasienyje su Baltarusija, kartu su svečiais kalbėjome apie skirtingų tautų gyvenimą ir bendrystę. Apie LUMA vykdomo projekto svarbą šiame laikmetyje papasakojo projekto vadovė, LUMA prezidentė Dalia Poškienė

Pažintis su Lietuvos regionuose gyvenančiais žmonėmis – ne tik kultūrinis istorinis Lietuvos pažinimas, bet ir asociacijos pristatymas, kviečiantis įsijungti į šviečiamąją veiklą.